Tas karys žuvo Jungtinėms Valstijoms ir Talibanui mėginant pasiekti susitarimą dėl JAV karių atitraukimo.
Vėliausias incidentas tikriausiai turės pasekmių vedamoms JAV ir Talibano deryboms. Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį paskelbė stabdantis derybas po to, kai Talibanas nukovė kitą JAV karį per sprogdinimą Kabule.
Vėliau derybos Dohoje buvo atnaujintos, bet anksčiau šį mėnesį vėl buvo padaryta „pauzė“ po dar vieno talibų išpuolio – tą kartą prieš Bagramo oro pajėgų bazę, esančią šiauriau Kabulo.
Anot JAV pajėgų Afganistane, po pirmadienį įvykdytos atakos žuvo vienas amerikiečių kariškis. Kariuomenė neskelbia daugiau informacijos, kol bus informuoti žuvusiojo artimieji.
Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas nurodė, kad kovotojai „susprogdino amerikiečių transporto priemonę Čar Daros rajone Kunduze“ vėlų sekmadienio vakarą.
Pasak jo, per ataką taip pat sužaloti keli amerikiečių ir afganų kariai.
JAV pajėgos Afganistane pirmadienį pranešė, kad vienas amerikiečių karys buvo „nužudytas atlikdamas tarnybą“.
Vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tas kariškis apžiūrinėjo ginklų saugyklą, kurioje nugriaudėjo sprogimas.
„Tai nebuvo išpuolio, kaip teigia priešas, rezultatas“, – teigė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Kunduzo provincija yra Afganistano šiaurėje ir dažnai tampa sukilėlių išpuolių taikiniu. Ekstremistai taip pat nuolat mėgina užimti patį Kunduzo miestą.
Kruviniausi metai
Priklausomai nuo to, kaip klasifikuojamos su kariniais veiksmais susijusios mirtys, šiemet Afganistane žuvo mažiausiai 20 amerikiečių karių.
2019-aisiais JAV pajėgos neteko daugiausiai karių nuo oficialių karinių operacijų pabaigos 2014 metų pabaigoje. Tai liudija, kad didžiojoje Afganistano dalyje išlieka sudėtinga saugumo padėtis.
Nuo JAV vadovaujamo įsiveržimo pradžios 2001 metų spalį šalyje iš viso žuvo per 2 400 amerikiečių karių.
Šiuo metu Pentagonas turi dislokavęs 12–13 tūkst. karių Afganistane. D.Trumpas pareiškė norįs sumažinti šį skaičių iki ne mažiau kaip 8 600, siekdamas įrodyti savo rinkėjams, kad jis vykdo rinkimų kampanijos metu duotą pažadą nutraukti ilgiausią Amerikos karą.
Vašingtonas ir Talibanas buvo priartėję prie susitarimo pasirašymo, tačiau D.Trumpas paskutinę minutę nutraukė derybas. Tačiau santykinai pagerėjus saugumo padėčiai Kabule ir sukilėliams paleidus du įkaitus vakariečius per apsikeitimą kaliniais, buvo sudarytos sąlygos derybų atnaujinimui gruodžio 7 dieną.
Derybos buvo sustabdytos kelioms dienoms po išpuolio Bagramo bazėje, tačiau nuo to laiko jos vėl atsinaujino.
Remiantis pirmine susitarimo versija Pentagonas būtų išvedęs iš Afganistano tūkstančius karių mainais į Talibano garantijas, kad jie duos atkirtį džihadistų grupuotėms „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“.
Tačiau kai kurie JAV Respublikonų partijos nariai, įskaitant D.Trumpo artimą bendražygį senatorių Lindsey Grahamą, netiki, kad Talibanas vykdys antiteroristines operacijas.
Išpuolis įvyko diena po to, kai pareigūnai paskelbė preliminarius Afganistano prezidento rinkimų rezultatus, kurie rodo, kad dabartinis valstybės vadovas Ashrafas Ghani veikiausiai bus perrinktas antrajai kadencijai.
Talibanas jau ilgą laiką laiko A.Ghani Amerikos marionete.
Pirmadienį per laidotuvių ceremoniją Lagmano provincijoje į rytus nuo Kabulo nugriaudėjo dar vienas sprogimas, per kurį žuvo trys civiliai ir buvo sužeisti dar devyni, pranešė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Nasratas Rahimi.
Jis apkaltino Talibaną dėl vietos genties lyderio laidotuvėse driokstelėjusio sprogimo, susirinkus su juo atsisveikinti susirinkusių žmonių miniai.
Talibai kol kas nekomentavo šio išpuolio.
