„Turime teisę į išsilavinimą, darbą ir saugumą“, – per demonstraciją skandavo maždaug 50 moterų, mojuodamos transparantais Afganistano vakarinio Herato miesto gatvėse.
Per pirmąjį Talibano valdymo laikotarpį, kurį 2001 metais nutraukė JAV vadovaujama invazija, moterys ir mergaitės dažniausiai negalėdavo įgyti išsilavinimo ir įsidarbinti.
Tuomet burkos buvo privalomos viešose vietose, moterys negalėjo išeiti iš namų be lydinčio vyro, o protestai gatvėse buvo neįsivaizduojami.
„Esame čia tam, kad pareikalautume savo teisių“, – naujienų agentūrai AFP telefonu sakė viena iš demonstrančių, Fereshta Taheri.
„Esame net pasirengusios dėvėti burkas, jei mums bus liepta, bet norime, kad moterys eitų į mokyklą ir dirbtų“, – pridūrė ši fotografė ir menininkė.
Heratas, senovinis Šilko kelio miestas netoli Irano sienos, jau seniai tapo kosmopolitiška išimtimi tarp konservatyvesnių centrų, nors kai kurios gyventojos jau dėvi burkas – visą kūną nuo galvos iki kojų dengiantį apdarą.
„Baimė ir netikrumas“
Praėjusį mėnesį po žaibiškos karinės kampanijos valdžią Afganistane perėmęs Talibanas šiuo metu diskutuoja, kokia bus naujos vyriausybės sudėtis.
Islamistų judėjimas pažadėjo, kad jų vyriausybė bus „įtrauki“, tačiau daugelis abejoja, ar naujojoje Afganistano valdžioje atsiras vietos moterims.
„Sekame naujienas ir nematome nė vienos moters Talibano susitikimuose ir susirinkimuose“, – sakė Herate protestavusi Mariam Ebram.
Dabar grupuotė žada nuosaikiau valdyti šalį ir leisti moterims dirbti, bet neperžengiant šariato ribų.
Islamistų pasikeitusį toną daugelis vertina skeptiškai, o ekspertai abejoja, ar tai nėra trumpalaikė strategija, siekiant užsitikrinti tarptautinį pripažinimą ir tolesnį gyvybiškai svarbios humanitarinės pagalbos teikimą.
„Vyksta derybos dėl vyriausybės sudarymo, tačiau jose nekalbama apie moterų įtraukimą“, – teigė viena iš mitingo organizatorių Basira Taheri.
„Mes norime dalyvauti vyriausybėje – jokia vyriausybė negali būti formuojama be moterų. Norime, kad Talibanas su mumis konsultuotųsi“, – pridūrė ji.
Anot B.Taheri, „dauguma Herate dirbančių moterų dėl baimės ir netikrumo lieka namuose“.
Tuo metu M.Ebram sakė, kad į darbą grįžusios gyventojos susidūrė su valdžią perėmusių kovotojų nepalankumu.
„Kai kurios moterys, pavyzdžiui, gydytojos ir slaugytojos, drįsusios grįžti į darbą, skundžiasi, kad talibai iš jų tyčiojasi“, – teigė M.Ebram.
„Talibai į jas nežiūri, nesikalba su jomis. Jie terodo joms savo piktus veidus“, – pridūrė ji.
Maži vaikai, įskaitant mergaites, jau sugrįžo į pradines mokyklas, tačiau Talibanas liepė įšaldyti aukštesnio lavinimo procesą, kol bus suformuota vyriausybė.
„Kitokie siekiai“
Protestai prieš Talibano valdžią islamistų pirmojo valdymo laikotarpiu atrodė neįsivaizduojami.
Ankstesnėje vyriausybėje dirbusi ministrė Nehan Nargis, vėlai trečiadienį duodama interviu britų transliuotojui BBC iš Norvegijos, kur ji pabėgo praėjusį mėnesį, pabrėžė, kad Afganistanas pasikeitė nuo to laiko, kai valdžioje buvo Talibanas.
„Žmonės yra daug sąmoningesni, dabar jie turi kitokių siekių dėl Afganistano, taip pat kitų lūkesčių iš vyriausybės“, – sakė ji. Buvusi ministrė pažymėjo, kad socialiniai tinklai dabar padeda suburti bendraminčius aktyvistus.
„Afganistano žmonės kolektyviai labai sustiprino savo balsą, naudodamiesi socialinės žiniasklaidos platforma savo problemoms ir reikalams spręsti... ir jie toliau ja naudosis“, – pareiškė N.Nargis.
B.Taheri savo ruožtu sakė, kad afganistanietės ir toliau protestuos, kol bus patenkinti jų reikalavimai.
„Šio krašto moterys yra informuotos ir išsilavinusios, – pabrėžė ji. – Mes nebijome, esame vieningos.“
Herato demonstracijos dalyvės teigė besitikinčios, kad jų pavyzdys įkvėps kitas šalies gyventojas.
„Tęsime savo protestus, – sakė B.Taheri. – Pradėjome Herate, netrukus jie išplis ir į kitas provincijas.“
