Tuo metu Aljansas nusprendė padidinti savo karių skaičių šioje šalyje, siekiant toliau treniruoti vietos pajėgas.
NATO narės tikisi, kad J.Mattisas pristatys prezidento Donaldo Trumpo ketinimus šalyje, kur Aljansas vykdo misijas jau 16 metų.
„Pasidalinsiu su jais mūsų situacijos vertinimu (...) ir kalbėsiu, ką darome, kad apibrėžtume strategiją ir kamšytume strategijos spragas“, – skrisdamas į Europą žurnalistams sakė J.Mattisas.
Diplomatiniai šaltiniai pranešė, kad svarstoma Afganistane NATO karių skaičių padidinti 3 tūkst. iki 16,5 tūkstančio. Tuo metu JAV pareigūnai teigia, jog Aljanso pajėgos Afganistane galėtų išaugti 4 tūkst. karių.
Kovinę operaciją Afganistane NATO vykdė nuo 2001 iki 2014 metų, o 2015 metais pradėjo mokymo misiją „Tvirta parama“.
Tačiau praėjus vos dvejiems metams ir vis stiprėjant Talibanui, NATO karinė vadovybė vėl skelbia norinti šioje šalyje dislokuoti daugiau pajėgų.
Tokie prašymai tarp sąjungininkų kelią nerimą, kad NATO gali įsitraukti į aktyvų konfliktą, nors pastaraisiais metais dorojasi su Rusijos, terorizmo ir kibernetinių atakų grėsmėmis.
Indėlį Afganistane didins 15 šalių
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį patvirtino, kad NATO padidins savo kontingentą Afganistane, tačiau kariai toliau vykdys nekovinę misiją. Jis teigė, kad 15 Aljanso šalių jau paskelbė apie savo ketinimus siųsti daugiau karių, tačiau nurodė besitikintis daugiau. Konkrečių skaičių J.Stoltenbergas nepaskelbė.
„Mes nemanome, kad šiais, kitais metais ar artimiausioje ateityje Afganistane bus taika, tačiau tikimės, kad afganistaniečiai yra pasiryžę ir įsipareigoję kovoti su Talibanu tam, kad stabilizuotų savo šalį“, – kalbėjo NATO vadovas.
Jis pridūrė nelaikantis NATO sprendimo nutraukti kovinę misiją 2014 metais klaida.
Papildomas Aljanso karių kontingentas galėtų užtikrinti papildomą palaikymą Afganistano specialiosioms pajėgoms, pagerinti Kabulo aviacijos pajėgumus teikti palaikymą ugnimi iš oro ir vykdyti evakuacijas, taip pat sustiprinti karininkų apmokymą, teigė buvęs Norvegijos premjeras.
Vienu metu Afganistane buvo apie 100 tūkst. JAV karių, tačiau tada tuometinis prezidentas Barackas Obama paskelbė stabiliai mažinsiantis amerikiečių dalyvavimą.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas savo ruožtu pranešė, kad Londonas pasirengęs papildomai pasiųsti į Afganistaną mažiau nei 100 karių. Šiuo metu Afganistane tarnauja 500 britų.
JAV pabandys „sukurti pajėgumus, užpildančius specifines skyles, o ne tiesiog aklai kalbės apie skaičius“, teigė J.Mattisas.
Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Soreide paskelbė, kad jos šalis neseniai nusprendė pratęsti savo buvimą Afganistane. Ji pridūrė besitikinti, kad „kitos sąjungininkės taip pat prisidės“.
Vėliau ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius turėtų suteikti daugiau informacijos apie savo planus Afganistane, tačiau J.Stoltenbergas nurodė nesitikintis iš jo konkrečių skaičių.
JAV pabandys „sukurti pajėgumus, užpildančius specifines skyles, o ne tiesiog aklai kalbės apie skaičius“, teigė J.Mattisas.
Afganistano klausimu Amerikos prezidentas beveik nešneka, tačiau šį mėnesį įgaliojo gynybos sekretorių nustatyti tokį karių skaičių šioje šalyje, koks jam atrodo tinkamas.
D.Trumpas nuolat ragina NATO aktyviau kovoti su terorizmu ir didinti gynybos finansavimą.
Rusija, terorizmas ir kibernetinis saugumas
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, NATO atsiuntė daugiausiai pajėgumų į Vidurio ir Rytų Europą nuo Šaltojo karo pabaigos.
Gynybos ministrai ketvirtadienį aptarė progresą kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuojant po tarptautinį batalioną.
Pažymėdamos sėkmingą dislokavimo pabaigą, vienetus priimančios ir jiems vadovaujančios šalys paskelbė, jog batalionai „yra pasiruošę ir gali atgrasinti bei, esant būtinybei, nedelsiant atsakyti į bet kokią agresiją kartu su tarptautinėmis pajėgomis“.Terorizmo grėsmė taip pat atsidūrė aukštai gynybos ministrų darbotvarkėje. Pavasarį vykusiame viršūnių susitikime NATO nusprendė prisijungti prie amerikiečių vadovaujamos koalicijos prieš grupuotę „Islamo valstybė“. NATO vadovas paskelbė, kad kitas Aljanso viršūnių susitikimas gali įvykti 2018 metų vasarą.
J.Stoltenbergas taip pat perspėjo, kad NATO turi stiprinti savo gynybinius kibernetinius pajėgumus, pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje plintant išpirkų reikalaujantiems virusams.
