Pirmadienį Didžiosios Britanijos kariai perdavė pavojingiausių rajonų Pietų Afganistane kontrolę Jungtinių Valstijų kontingentui. Per pastaruosius ketverius metus šiuose rajonuose vyko vieni kruviniausių britų karių susirėmimų su sukilėlių kovotojais.
Nepaisydami talibų kovotojų raketų ir sprogdinimų, afganai šeštadienį atėjo rinkti naujo parlamento. Praėjusiais metais vykę prezidento rinkimai, kuriuos temdė pranešimai apie sukčiavimus, verčia abejoti išrinktos su sunkumais susiduriančios valdžios teisėtumu.
Nepriklausomas Afganistano laisvų ir sąžiningų rinkimų fondas, susidedantis iš maždaug 7 tūkst. stebėtojų, pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl rinkimų kokybės.
Pirmadienį paskelbtoje pirminėje fondo ataskaitoje pabrėžiama, kad parlamento rinkimus aptemdė balsalapių klastojimas, balsavimas už kitus asmenis, suklastotų balsavimo pažymėjimų naudojimas, pakartotinis balsavimas.
Pasak pareigūnų, per kovotojų išpuolius rinkimų dieną žuvo mažiausiai 21 civilis ir devyni policininkai.Tarptautinės organizacijos gyrė balsavusius šeštadienį ir vylėsi demokratiškų rezultatų. Panašūs klastojimai, kaip buvo pernai per prezidento rinkimus, dar labiau pakenktų dabartinės H.Karzai administracijos reputacijai – ir šalyje, ir užsienyje, kai kova su Talibano pasipriešinimu tęsiasi. Pasak pareigūnų, per kovotojų išpuolius rinkimų dieną žuvo mažiausiai 21 civilis ir devyni policininkai.
Vašingtone įsteigtas Nacionalinis demokratijos institutas pirmadienį pareiškė: „Nors smurtas aptemdė rinkimų procesą daugelyje šalies vietų, milijonai afganų atėjo balsuoti, parodė savo drąsą ir ryžtingumą, kad šalis ateitis būtų demokratiškesnė.“
Tačiau šis institutas taip pat nurodė nemažai problemų, kurios lieka neišspręstos nuo pirmųjų rinkimų Afganistane 2004 metais. Tai ir „netobulas rinkėjų registravimo procesas, kliūtys moterims dalyvauti, būtinybė užtikrinti, kad abu vykdomieji rinkimų organai būtų nepriklausomi“.
Afganų stebėtojų grupė paragino „visas valstybės institucijas, ypač prezidento, remti nešališką ir nepriklausomą“ kaltinimų klastojimu per rinkimus tyrimą.
„Mums pavyko surengti rinkimus beveik visur Afganistane, bet tai nereiškia, kad neturėjome rūpesčių dėl rinkimų eigos“, – sakė H.Karzai atstovas spaudai Waheedas Omaras ir pridūrė, kad dar per anksti aptarinėti rinkimų kokybę.
„Buvo mėginimų, daugiausia iš priešų bei kai kurių politinių grupių, sumažinti Afganistano žmonių lūkesčius, aiškinant jiems, kad rinkimai neįmanomi ar rinkimai bus atidėti“, – tęsė W.Omaras ir pridūrė, kad buvo tvirtinama, kad kai kuriose provincijose rinkimai iš viso nevyks.
Stebėtojų grupės vadovas Naderas Nadery sakė, kad kaltieji dėl pažeidimų per rinkimus turi būti teisiami, be to, jie tikriausiai veikė padedami aukštų pareigūnų.
„Pažeidimų tyrimas padidintų politinį Vyriausybės patikimumą, – sakė N.Nadery agentūrai „Associated Press“. – Tai būtų gerai jų pačių reputacijai.“
Vienas didžiausių stebėtojų rūpesčių buvo „daugiau kaip 300 rinkėjų gąsdinimo ir prievartos atvejų“ iš vietos karo vadų ir politinių intrigantų pusės – kai kurie jų buvo artimi H.Karzai Vyriausybei, kurios nariai nori likti valdžioje.
Afganistane pareigūnai jau pradėjo rinkti ir skaičiuoti balsavimo rezultatus – šis procesas gali trukti savaites ar net mėnesius.„Turime daugiau kaip 280 atvejų, kai atakavo sukilėliai; taip pat turime 157 atvejus, kai į (rinkimų) procesą kišosi karo vadai, net naudodami smurtą“, – sakė N.Naderas ir pridūrė, kad abu šie dalykai yra „pavojingi demokratijos ateičiai šalyje“.
Afganistane pareigūnai jau pradėjo rinkti ir skaičiuoti balsavimo rezultatus – šis procesas gali trukti savaites ar net mėnesius.
Kandidatai gali pateikti skundus rinkimų klastojimo vertinimo grupei, Rinkimų skundų komisijai. Ši penkių asmenų grupė yra paskutinis arbitras, sprendžiantis kaltinimus klastojimu. Būtent ši komisija, kurios daugumą sudarė amerikiečiai, pernai išbrokavo beveik trečdalį už H.Karzai balsavusiųjų biuletenių.
Šiemet daugumą šioje komisijoje sudaro afganai, kuriuos paskyrė Vyriausybė, todėl manoma, kad jie gali būti lengviau paveikiami administracijos spaudimo.
Taip pat pirmadienį britų kariškiai perdavė Helmando provincijos šiaurinio Sangino rajono kontrolę Jungtinėms Valstijoms.
Didžiosios Britanijos pajėgos į šį regioną atvyko 2006-aisiais; nuo to laiko kaudamiesi su Talibano kovotojais britai prarado 337 karius, o tai sudaro beveik trečdalį visų Afganistane nuo 2001-ųjų žuvusių britų.
Sangino rajonas sudėtingas ne tik tuo, kad atlieka didelį vaidmenį Afganistano narkotikų gamyboje, bet ir tuo, kad čia kovoja iš karto kelios vietos gentys, remiančios Talibaną.
Pasak NATO, 40 karališkųjų jūrų pėstininkų jau perkelti į vidurinę Helmando provincijos dalį, kuri ir toliau lieka mūšio laukas, nors vasarį čia buvo atsiųsta apie 10 tūkstančių NATO ir Afganistano karių.
„Britų pajėgos tarnavo Sangine pastaruosius ketverius metus; jie turi didžiuotis savo laimėjimais karščiausiose Afganistano srityse“, – sakė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Liamas Foxas.
Pagal naująjį NATO veiksmų planą, paskelbtą liepos mėnesį, JAV kariai veiks daugiausia Helmando šiaurėje ir pietuose, o britai, danai ir estai – tankiau gyvenamose centrinėse provincijos dalyse.
Generolas leitenantas Davidas Rodriguezas, antrasis pagal rangą JAV generolas Afganistane, liepą sakė, kad britų perkėlimu siekiama sutelkti ir geriau organizuoti pajėgas Helmande.
Didžioji Britanija, antroji po JAV pagal karių skaičių tarptautinėse pajėgose, Afganistane laiko 9 500 karių, iš jų apie 1 200 perkeliami iš Sangino į Helmando provincijos centrą.
Koalicijos pajėgos taip pat pranešė, kad pirmadienį per sukilėlių išpuolį Afganistano pietuose žuvo vienas NATO karys, bet jo tautybės nenurodė.