Afganistano Islamo emyrato – naujųjų valdovų taip pavadintos šalies – vėliavos plevėsavo prie saugumo patikros postų visoje sostinėje, kuri krito 2021 metų rugpjūčio 15 dieną, kai žlugo Jungtinių Valstijų remiama vyriausybė, o jos lyderiai pabėgo į užsienį.
Per dvejus metus Talibano valdžia įvedė griežtą islamo interpretaciją, o moterys labiausiai nukentėjo nuo įstatymų, kuriuos Jungtinės Tautos pavadino lyčių apartheidu.
„Kabulo užėmimas dar kartą įrodė, kad niekas negali kontroliuoti išdidžios Afganistano tautos“ ir kad „jokiam įsibrovėliui nebus leista grasinti šalies nepriklausomybei ir laisvei“, sakoma pranešime.
Ankstyvą antradienį ramios Kabulo gatvės ėmė užleisti vietą Talibano narių konvojams ir susirinkimui Massoudo (Masudo) aikštėje prie apleisto JAV ambasados pastato.
Herato mieste vakaruose Talibano šalininkų minia skandavo: „Mirtis europiečiams, mirtis vakariečiams, tegyvuoja Afganistano Islamo Emyratas, mirtis amerikiečiams“.
Afganistano moterys prieš metines išreiškė baimę ir neviltį dėl prarastų teisių – kelios surengė nedideles demonstracijas, daugelio jų veidus dengė kaukės.
Tačiau afganistaniečiai taip pat nurodė nerimaujantys dėl ekonominės ir humanitarinės krizės, kuri prasidėjo po Talibano perversmo, kai baigėsi pagalbos teikimas ir buvo įvestos sankcijos.