Vienas AFP žurnalistas iš netoli fronto linijos esančio Azerbaidžano Berdės miesto pranešė pirmadienio rytą girdėjęs šūvius.
Pagrindiniame Karabacho mieste Stepanakerte AFP fotografas girdėjo bombardavimo garsus, sklidusius iš Hadruto miesto pusės.
Etninių armėnų kontroliuojamame anklave, kuris per niokojantį karą 10-e dešimtmetyje atsiskyrė nuo Azerbaidžano, bet nėra pripažintas jokios valstybės, rugsėjį įsiplieskė įnirtingiausios kautynės per beveik tris pastaruosius dešimtmečius.
Gynybos ministerija Baku apkaltino Armėnijos pajėgas nesilaikant paliaubų susitarimo, praėjusią savaitę pasirašyto po derybų maratono Maskvoje.
„Armėnijos ginkluotosios pajėgos, nesilaikiusios humanitarinių paliaubų, ne kartą bandė pulti Azerbaidžano kariuomenės pozicijas“, – pareiškė ministerija.
Pasak jos, azerbaidžaniečių kariai sunaikino „daug priešo pajėgų“, taip pat vieną tanką T-72 ir tris salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian savo ruožtu tvirtino, kad Azerbaidžanas „dabar intensyviai apšaudo pietinį frontą“.
Jerevanas pabrėžė, jog „priešas patyrė didelių karių ir karinės įrangos nuostolių“, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Po 11 valandų Maskvoje trukusių Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų derybų anksti šeštadienį buvo sutarta paskelbti humanitarines paliaubas. Tačiau ugnies nutraukimo režimo laikomasi nebuvo.
Abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl intensyvaus civilių gyvenamų teritorijų apšaudymo ir dvi savaites trunkančio susirėmimų eskalavimo.
10-ojo dešimtmečio karas, pasibaigęs 1994 metais paskelbus paliaubas, bet taip ir neradus ilgalaikio konflikto sprendimo, pareikalavo apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Per praėjusį mėnesį atsinaujinusias kautynes žuvo jau beveik 500 žmonių, įskaitant per 60 taikių gyventojų, rodo abiejų konflikto šalių pateikta informacija apie aukas.
