ES jau taiko kelionių draudimus 40-iai A.Lukašenkos sąjungininkų, kuriems priskiria atsakomybę už rugpjūčio rinkimų rezultatų, sugrąžinusių jį valdžią, klastojimą ir smurtinį nuo pat rinkimų šalį purtančių masinių protestų slopinimą, be to, įšaldė šių asmenų turtą.
Kol kas Bendrija nesitaikė į patį A.Lukašenką, vildamasi įtikinti jį įsitraukti į dialogą su opozicijos jėgomis krizei išspręsti.
Tačiau sekmadienį Baltarusijos milicija Minske protestuotojus vėl vaikė vandens patrankomis ir kurtinamosiomis granatomis, suėmė šimtus žmonių, tad ES ministrai davė politinį pritarimą tam, kad būtų įvestos sankcijos ir autoritariškam A.Lukašenkai.
Savo oficialiose išvadose dėl Baltarusijos ministrai nurodo, kad asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bus „nuolat peržiūrimas“.
„ES pasirengusi imtis tolesnių varžomųjų priemonių, taip pat ir prieš subjektus bei aukšto rango pareigūnus, įskaitant A.Lukašenką“, – nurodo ministrai.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas anksčiau pirmadienį paragino ES įvesti sankcijas A.Lukašenkai ir sakė, kad atsinaujinusio smurto prieš protestuotojus Minske negalima ignoruoti.
Atvykęs į derybas Liuksemburge su savo 26 kolegomis iš kitų ES valstybių H.Maasas sakė, jog atėjo laikas išplėsti sankcijų sąrašą įtraukiant į jį A.Lukašenką.
„Lukašenkos režimo smurtas tęsiasi, taikūs demonstrantai vis dar areštuojami, tad turime apsvarstyti, kaip tęsti“, – sakė H.Maasas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES.
Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Ministrų pirmadienio pareiškime smerkiamas milicijos smurtas prieš protestuotojus ir reikalaujama, kad pareigūnai siektų taikiai, dialogu su opozicija užbaigti krizę, paremiant raginimus surengti naujus rinkimus.
„Novičioko“ sąmokslas
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį taip pat iš principo sutiko paremti bendrą Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą skelbti sankcijas Rusijos pareigūnams dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai.
Trys šaltiniai sakė, kad Liuksemburge susitikę 27 ministrai pasiekė politinį susitarimą pradėti rengti priemones pagal Vokietijos ir Prancūzijos praėjusią savaitę pateiktus pasiūlymus. Abi šios šalys pareiškė, kad Maskva yra atsakinga už A.Navalno apnuodijimą viena iš Sovietų Sąjungoje sukurtų nervus paralyžiuojančių medžiagų „Novičiok“, ir nurodė, kad „Rusija nepateikė jokio įtikinamo paaiškinimo“.
Vokietija ir Prancūzija sakė, kad stums sankcijas „asmenims, kurie laikomi atsakingais už šį nusikaltimą ir tarptautinių normų pažeidimą, remdamosi jų pareigybinėmis funkcijomis, taip pat vienam subjektui, dalyvavusiam „Novičioko“ programoje“.
Ministrai pirmadienį pratęsė ES sankcijų dėl cheminių ginklų schemą, pagal kurią į „juodąjį“ sąrašą buvo įtraukti keturi rusai, kaltinami dalyvavimu Anglijoje „Novičioku“ apnuodijant buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį.
Bet kokios su A.Navalno atveju susijusios sankcijos būtų įvestos pagal šią schemą, kuri taip pat naudojama prieš Sirijos pareigūnus, dėl cheminių ginklų atakų prieš režimo priešininkus pilietiniame kare.
Jungtinių Tautų Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) anksčiau patvirtino Vokietijos, Švedijos ir Prancūzijos išvadą, kad A.Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga iš „Novičioko“ grupės.
A.Navalno šeima ir bendražygiai tvirtina, kad su jo apnuodijimu yra susijusi Rusijos valdžia. Maskva tai neigia.
Per ministrų pirmadienio susitikimą bus įvertintos Serbijos ir Kosovo derybos, kurioms tarpininkauja ES, taip pat konfliktas Kalnų Karabache.
