Šiuo metu vyksta rinkimai, kurie gali baigti du dešimtmečius trukusį prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdymą ir pakreipti šią daugiausia musulmonišką šalį pasaulietiškesniu keliu.
Vėliau sekmadienį laukiama preliminarių rinkimų rezultatų. Tai vieni iš svarbiausių rinkimų Turkijoje per visą jos šimtametę Osmanų imperijai priklausiusios valstybės istoriją.
Buvo tikimasi didelio rinkėjų aktyvumo prezidento rinkimuose, kurie faktiškai tapo referendumu dėl ilgiausiai Turkijoje dirbančio lyderio ir jo islamiškų šaknų turinčios partijos.
Tai sunkiausi iš daugiau nei dešimties rinkimų, su kuriais susidūrė 69-erių lyderis ir kuriuos, kaip rodo apklausos, jis gali pralaimėti.
„Mums reikia permainų, mums jau gana“, – po balsavimo tarp griuvėsių, likusių po vasarį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo, kuris sulygino su žeme senovinį Antakijos miestą ir kitas pietryčių dalis, naujienų agentūrai AFP sakė ūkininkas Mehmetas Topaloglu.
R.T.Erdoganas vadovavo 85 mln. gyventojų turinčiai tautai per vieną iš labiausiai permainingų ir labiausiai susiskaldžiusių laikotarpių per 100 metų trukusią valstybės po Osmanų imperijos įsigalėjimo istoriją.
Turkija tapo galinga karine ir geopolitine jėga, vaidinančia svarbų vaidmenį konfliktuose nuo Sirijos iki Ukrainos.
Dėl NATO narės įtakos tiek Europoje, tiek Artimuosiuose Rytuose rinkimų rezultatai yra tokie pat svarbūs tiek Vašingtonui ir Briuseliui, tiek Damaskui ir Maskvai.
R. T. Erdoganas liaupsinamas konservatyviojoje Turkijoje, kuri jo valdymo laikotarpiu išgyveno plėtros pakilimą.
Religingesni rinkėjai taip pat dėkingi už jo sprendimą panaikinti pasaulietinių laikų apribojimus galvos apdangalams ir įsteigti daugiau islamo mokyklų.
„Tikiuosi, kad po to, kai šį vakarą baigsis balsų skaičiavimas, rezultatai bus geri mūsų šalies ateičiai, Turkijos demokratijai“, – sakė R. T. Erdoganas, atidavęs savo balsą Stambule.
„Mes visi pasigendame demokratijos“
Po pirmojo R. T. Erdogano valdymo dešimtmečio, per kurį ekonomika atsigavo ir pagerėjo santykiai su Europa, sekė antrasis dešimtmetis, kupinas socialinių ir politinių neramumų.
Po nepavykusio bandymo įvykdyti perversmą 2016 metais jis ėmėsi plataus masto valymų, kurie sukrėtė Turkijos visuomenę. Po to Vakarams jis tapo vis nepatogesniu partneriu.
Atsiradus Kemaliui Kilicdaroglu ir jo šešių partijų opozicijos aljansui – grupei, kuri sudaro plataus masto koaliciją, kokią R. T. Erdoganui puikiai sekėsi formuoti per visą jo karjerą – užsienio sąjungininkai ir Turkijos rinkėjai turi aiškią alternatyvą.
Apklausos rodo, kad 74 metų pasaulietinis lyderis yra arti 50 proc. ribos, reikalingos pergalei pirmajame ture.
Gegužės 28 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture R. T. Erdoganui gali būti suteikta laiko persigrupuoti ir pakeisti debatų kryptį.
R. T. Erdogano tikimybę laimėti mažina Turkijos ekonominė krizė, trunkanti visą jo valdymo laikotarpį, ir nerimas dėl vangios vyriausybės reakcijos į žemės drebėjimą, nusinešusį daugiau kaip 50 000 gyvybių.
„Mes visi pasigedome demokratijos, – sakė K. Kilicdaroglu po balsavimo sostinėje Ankaroje. – Pamatysite, jei Dievas duos, į šią šalį ateis pavasaris.“
