Antradienį pirmasis pokomunistinės Lenkijos prezidentas netikėtai prisipažino pasirašęs ant dokumentų, priskiriamų ankstesnio režimo saugumo tarnybai. Tačiau politikas ir toliau neigia buvęs saugumiečių informatoriumi slapyvardžiu „Bolekas“.
Atmosferai kaistant, o naujiems dokumentams plaukiant į viešumą, L.Wałęsa paskelbė įrašą, kuriuo iš dalies patvirtina dokumentų autentiškumą – tiksliau, jis prisipažįsta padėjęs porą parašų saugumiečių akivaizdoje.
„Pasirašiau du panašius pagrindinius dokumentus, prie dviejų liudininkų“, – teigia L.Wałęsa.
Vis dėlto politikas tikina, kad saugumiečiai pasinaudojo jo parašais, kad galėtų apvogti savo pačių tarnybą. Esą parašai leido iš saugumo kasos gauti pinigų, neva skirtų „Bolekui“, kuriuos iš tikrųjų pasisavino patys saugumiečiai. Anot jo, taip garsiajame „Boleko“ segtuve atsidūrė ir būsimojo Lenkijos prezidento neva rašyti raportai.
„Tai leido SB darbuotojams imti pinigus sau, ne man. Ir nors keista, tai darė skirtingi [agentai], ir pakankamai ilgai. (...) Jie turėjo rodyti, kad aš bendradarbiauju, ir už mane rašė raportus, kad galėtų mano vardu imti pinigus“, – savo versiją dėsto L.Wałęsa.
Pateikiame svarbiausių iki šiol paviešintų „Boleko“ dokumentų suvestinę:
Portalas Gazeta.pl iš pirmadienį paviešintų dokumentų išskiria šešis. Pirmasis – 1970 m. pasirašytas įsipareigojimas bendradarbiauti su komunistinės Lenkijos saugumu. Dokumentą parašęs asmuo pasižada teikti informaciją saugumiečiams ir priima „Boleko“ slapyvardį. Pasirašo – Lechas Wałęsa.
Tiesa, šio ir kitų dokumentų autentiškumas nėra įrodytas – „Boleko“ bylą paviešinęs Lenkijos Tautinės atminties institutas skandalingą medžiagą skelbia neatlikus rašysenos ekspertizės, o pačiam L.Wałęsai kategoriškai neigiant bendradarbiavimą su saugumo struktūromis.
Dar vienas dokumentas – saugumiečiams priskiriamas raportas apie „Boleko“ užverbavimą, esą patvirtinantis, kad L.Wałęsa sutiko bendradarbiauti.
Trečias egzempliorius – „Bolekui“ 1971 m. mokėtų pinigų suvestinė. Įrašuose mirgančios sumos – nuo 500 iki 1500 zlotų.
Tautinės atminties instituto paviešintuose dokumentuose aptiktas ir „Boleko“ atsisakymas tęsti bendradarbiavimą. Dokumentas datuojamas 1973 m. spalio 5 d.
„Atsisakymą bendradarbiauti [„Bolekas“] paaiškino tuo, kad neturi laiko susitikinėti su mumis ir teikti informaciją apie savo kolegas [Gdansko laivų statykloje], negaudamas iš to jokios naudos, reiškia – mes jam už tai nemokame“, – rašo asmuo slapyvardžiu „vengras“. Anot „vengro“, „Bolekas“ ne kartą reikalavo pinigų, o ankstesniu bendradarbiavimo laikotarpiu gaudavo po „1000 zlotų ir daugiau“. Pinigų saugumietis nutarė nebemokėti – esą „Bolekas“ „nesuteikė įdomios informacijos“.
Dar viename raporte, priskiriamame komunistinės Lenkijos saugumui, rašoma, kad „Bolekas“ 1970–1972 metais teikė duomenis apie Gdansko laivų statyklos darbuotojus, įskaitant „vertingą informaciją apie destruktyvią kai kurių darbininkų veiklą“. Būtent Gdansko statykloje gimė Lenkiją iš Sovietų Sąjungos orbitos išplėšęs „Solidarumo“ judėjimas, atvedęs L.Wałęsą į šalies prezidento postą.
Paskutinįsis Gazeta.pl išskiriamas dokumentas – buvusio saugumiečių vado, generolo Czesławo Kiszczako esą pasirašytas laiškas. Būtent jo namuose, anot Tautinės atminties instituto, aptikti „Boleko“ dokumentai. Dokumente asmuo, pasirašantis kaip Cz.Kiszczakas, prisipažįsta nuslėpęs „Boleko“ bylą – kad ji „nebūtų sunaikinta ar panaudota (...) politiniams žaidimams“. Laišką pasirašęs asmuo tvirtina siekęs apsaugoti L.Wałęsą ir „Solidarumą“ nuo sukompromitavimo. Generolu Kiszczaku pasirašantis asmuo nurodė „Boleko“ dokumentus paviešinti ne anksčiau nei 5 metai po L.Wałęsos mirties.
