Balsavietės visoje šalyje atvėrė duris 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, nors keletas nedidelių salų prie šalies vakarinių krantų balsavo dar penktadienį, kad balsalapius būtų suspėta nugabenti suskaičiuoti į pagrindinę šalies dalį, jeigu jūroje kiltų audra.
Apie 3,3 mln. rinkėjų turi teisė pareikšti savo valią rinkdami deputatus į 159 vietų parlamento žemuosius Atstovų Rūmus.
L.Varadkaro partija „Fine Gael“ valdžioje dirba nuo 2016 metų, bet apklausos rodo, kad ji dabar pagal populiarumą atsilieka nuo centro dešiniosios varžovės „Fianna Fail“ ir respublikonų „Sinn Fein“, buvusį Airijos respublikonų armijos (IRA) politinį sparną.
Remiantis pirmadienį paskelbtais apklausos duomenimis, „Sinn Fein“ pirmauja pagal populiarumą ir yra remiama 25 proc. respondentų. Tuo metu „Fianna Fail“ palaiko 23 proc., o „Fine Gael“ – 20 proc. rinkėjų.
„Šių rinkimų baigtis visiškai atvira“, – L.Varadkaras sakė penktadienį per paskutinį savo rinkimų kampanijos renginį vakariniame Eniso mieste.
„Tai trijų žirgų lenktynės – trijų partijų, kurios visos yra viena kitai ranka pasiekiamu atstumu“, - pridūrė premjeras.
„Brexit“ rinkimai“
L.Varadkaras atliko svarbų vaidmenį „Brexit“ derybose, per kurias Londonas ir Briuselis sudarė susitarimą, leidžiantį išvengti realios sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Atvira siena buvo vienas esminių 1998 metais pasirašyto Šiaurės Airijos taikos susitarimo elementų. Vadinamasis Didžiojo penktadienio susitarimas užbaigė tris dešimtmečius vykusį kruviną konfliktą tarp Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų bendruomenių, nusinešusį daugiau nei 3 500 gyvybių.
Penktadienį premjeras perspėjo rinkėjus, kad „Brexit“ procesas „dar nesibaigė“, nes Londonas ruošiasi deryboms su Briuseliu, kad iki šių metų pabaigos užsitikrintų ilgalaikę prekybos sutartį.
Jeigu šio susitarimo nepavyktų pasiekti, tai galėtų sukelti „egzistencinę grėsmę“ Airijos ekonomikai, perspėjo L.Varadkaras.
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad vyriausybės vadovas galbūt apsiskaičiavo, vertindamas visuomenės nuotaikas, o apklausos rodo, kad „Brexit“ nėra tarp klausimų, keliančių didžiausią susirūpinimą airių rinkėjams. Be to, visos šalies politinės partijos iš esmės sutaria, kaip turėtų vykti būsimos JK ir ES prekybos derybos.
Kitos partijos kritikavo „Fine Gael“ dėl nesėkmių sprendžiant sveikatos apsaugos, būsto ir benamių problemas. L.Varadkaras penktadienį sakė tai suprantąs.
„Norite, kad per ateinančius trejus metus susitelktume į tokius klausimus kaip sveikatos apsauga ir aprūpinimas būstu ne mažiau aistringai, negu buvome susitelkę į „Brexit“ pastaruosius trejus metus“, – kalbėjo jis.
L.Varadkaras yra pirmasis mišrios rasės ir savo homoseksualumo neslepiantis Airijos premjeras, atstovaujantis socialiai progresyvesnę visuomenės dalį po daug metų trukusio Katalikų Bažnyčios dominavimo.
Kita vertus, nepaisant „Brexit“ ir istorinių sprendimų atšaukti griežtus abortų įstatymus bei įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, kai kurie prognozuoja, kad L.Varadkarui nauja kadencija gali nebūti suteikta.
„Varadkaras yra jaunas, gėjus – jis atrodo kaip dalis naujosios Airijos, – naujienų agentūrai AFP sakė Dublino Švč. Trejybės koledžo tyrėjas Eunanas O'Halpinas. – Vis dėlto jo asmeninis populiarumas atrodo smuktelėjęs, o jo partijos – nusmukęs labai reikšmingai.“
Derybos
Balsavimas baigsis 22 val. (sekmadienio vidurnaktį Lietuvos laiku), o balsai bus pradėti skaičiuoti sekmadienį 9 val. (11 valandą).
Manoma, kad po rinkimų teks formuoti koalicinę vyriausybę, todėl tikėtina, kad laukia ilgos derybos.
2016 metais prireikė 70 dienų suformuoti naują koalicinę mažumos vyriausybę. Ją „Fine Gael“ suformavo sudariusi susitarimą dėl paramos su savo sena varžove „Fianna Fail“ ir nepriklausomais parlamento nariais.
Dabartinės trijų partijų varžybos, dominuojamos kairiosios „Sinn Fein“, yra naujas reiškinys šalyje, kurios vyriausybėse istoriškai dominuodavo „Fine Gael“ ir „Fianna Fail“.
Nuo 2016 metų „Fianna Fail“ rėmė „Fine Gael“ vyriausybę pagal susitarimą dėl pasitikėjimo ir trūkstamų balsų, tačiau dėl šios paramos partija gali būti susieta su vyriausybės nesėkmėmis.
Jaunimas „kaltina dabartinę vyriausybę ir vyriausybės partijų koaliciją dėl šios netvarkos“, sakė E.O'Halpinas, komentuodamas būsto stygiaus problemą.
Nors „Sinn Fein“ pirmauja viešosios nuomonės apklausose, ji iškėlė tik 42 kandidatus. Net jei būtų išrinkti visi šios partijos kandidatai, jų nepakaktų daugumos vyriausybei suformuoti.
Tiek L.Varadkaras, tiek „Fianna Fail“ lyderis Michealas Martinas atmetė galimybę bendradarbiauti su Mary Lou McDonald vadovaujama „Sinn Fein“ dėl jos kairuoliškos politikos ir ankstesnių sąsajų su IRA.
Penktadienį M.Martinas pareiškė, kad „Sinn Fein“, kuriai anksčiau vadovavo iškilus airių respublikonų judėjimo veikėjas Gerry Adamsas, „neapsivalė nuo savo kruvinos praeities“.
„Vienintelė partija, galinti vadovauti alternatyviai vyriausybei, yra „Fianna Fail“, – jis kalbėjo savo gimtajame pietiniame Korko mieste.
Silpna vyriausybė
„Fianna Fail“ taip pat atmetė galimybę remti „Fine Gael“, jei bus formuojama „didžioji koalicija“. Visgi analitikai sako, kad po rinkimų, kai bus aiškesnė padėtis, pragmatiškumas gali paimti viršų.
Dublino universiteto politikos mokslų profesorius Eoinas O'Malley įsitikinęs, kad „Sinn Fein“ nesudarys aljanso su „Fine Gael“, o respublikonų koalicija su „Fianna Fail“ teoriškai yra įmanoma, nors dirbti jai būtų sudėtinga.
„Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ galiausiai gali susiburti į kažkokią koaliciją, tačiau esama daugybės priežasčių, kodėl jai taip pat būtų sunku dirbti“, – sakė jis.
Partijoms gali būti sunku susitarti arba gali būti suformuota silpna vyriausybė, neišdirbsianti visos kadencijos. Tokiu atveju tektų rengti naujus rinkimus, kurie galėtų padėti „Sinn Fein“ įsitvirtinti kaip pagrindinei opozicinei jėgai.
„Esu tikras, kad „Sinn Fein“ kol kas nenori būti vyriausybėje, – sako E.O'Malley. – Manau, ji iš tiesų nori, kad palyginti greitai įvyktų nauji rinkimai.“
„Neatmetu, kad taip ir gali įvykti“, – pridūrė jis.
