40-metis ministras pirmininkas sakė, kad tai būtų „tinkama akimirka“ atsižvelgiant į tai, kad „Brexit“ situacija Jungtinėje Karalystėje – vienintelėje valstybėje, su kuria Airija turi sausumos sieną – iki to laiko jau turėtų būti išspręsta.
„Iki tada turėtume būti užsitikrinę „Brexit“ susitarimą arba išvedę šalį iš blogiausio [„Brexit“] be susitarimo“ scenarijaus, ministrą pirmininką cituoja nacionalinis Airijos transliuotojas RTE.
Be to, jau būtų praėjusi kovo 17-ąją minima nacionalinė Airijos šventė – šv. Patriko diena – ir kovo mėnesio Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, sakė L.Varadkaras.
Airija turėtų būti labiausiai „Brexit“ paveikta ES valstybė, nes jos ekonomika yra labiau priklausoma nuo prekybos su JK nei kitos bloko narės.
JK turėtų palikti ES spalio 31 dieną, bet britų parlamentarai nori „Brexit“ atidėti, jei vyriausybei nepavyktų iki to laiko pasiekti sutarties su Briuseliu.
„Brexit“ krizės centre yra atsidūrusios susitarimo nuostatos, susijusios su priemone, turinčia išlaikyti Airijos ir Šiaurės Airijos sieną atvirą.
2016 metais vykusius Airijos visuotinius rinkimus laimėjo centro dešinioji partija „Fine Gael“, bet ji neužsitikrino reikiamos daugumos, tad L.Varadkaras vadovauja mažumos vyriausybei. Ją palaiko didžiausia „Fine Gael“ konkurentė, centro dešiniųjų partija „Fianna Fail“, kuriai vadovauja buvęs Airijos užsienio reikalų ministras Michealas Martinas.
Rinkėjų apklausose per pastaruosius šešis mėnesius pirmą vietą užėmė arba „Fine Gael“, arba „Fianna Fail“. Jos gerokai lenkia kairiojo sparno partiją „Sinn Fein“.
„Tikiu, kad galime laimėti tuos rinkimus. Tiesą sakant, esu tuo įsitikinęs“, – pareiškė L.Varadkaras savo partijos įstatymų leidėjams.
Airijos premjeras gali bet kuriuo metu prašyti prezidento paleisti parlamentą, nors valstybės vadovas turi teisę atsisakyti tai padaryti.
Šalyje galioja vieno perleidžiamo balso sistema, ir iš kiekvienos rinkimų apygardos į 158 vietų parlamento žemuosius rūmus patenka nuo trijų iki penkių narių, o parlamentarų kadencija trunka penkerius metus.
