Vos prieš dvi savaites pradėtos operacijos greita sėkmė siekiant pirminio tikslo – užimti antrąjį Sirijos miestą Alepą – nustebino beveik visus. Iš ten per kiek daugiau nei savaitę sukilėlių grupuotės pasiekė Damaską ir sekmadienį nutraukė penkis dešimtmečius trukusį Assadų šeimos valdymą.
Pasak „Reuters“, žaibiškos pažangos pagrindu tapo „beveik tobulas žvaigždžių išsidėstymas, nulemtas prieš B.al Assadą nusiteikusių jėgų“: jo kariuomenė buvo demoralizuota ir išsekusi, jo pagrindiniai sąjungininkai – Iranas ir Libano „Hezbollah“ – buvo labai susilpnėję dėl konflikto su Izraeliu; kita pagrindinė karinė rėmėja – Rusija – buvo išsiblaškiusi ir prarado susidomėjimą.
Sukilėliai niekaip negalėjo tęsti veiksmų prieš tai nepranešę Turkijai, kuri nuo pat pirmųjų karo dienų buvo pagrindinė Sirijos opozicijos rėmėja, žurnalistams tvirtino šaltiniai, regiono diplomatai ir Sirijos opozicijos nariai.
Turkija turi karių šiaurės vakarų Sirijoje ir teikia paramą kai kuriems sukilėliams, ketinusiems įsitraukti, įskaitant Sirijos nacionalinę armiją (SNA). Tačiau pagrindinę sukilėlių aljanso frakciją „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) Ankara laiko teroristine grupuote.
Šis drąsus sukilėlių planas buvo HTS ir jos lyderio Ahmed al-Sharaa, geriau žinomo kaip Abu Mohammedas al Jolani, sumanymas, pažymėjo vienas diplomatas.
Dėl savo buvusių ryšių su „al Qaeda“ Vašingtonas, Europa ir Turkija įtraukė A.Mohammedą al Jolani į teroristinių organizacijų sąrašą.
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį HTS, anksčiau žinomas kaip „Nusra Front“, bandė sušvelninti savo įvaizdį, tuo pat metu valdė kvazivalstybę, kurios centras buvo Idlibe, kur, ekspertų teigimu, ji rinko mokesčius komercinei veiklai ir gyventojams.
Ilgą laiką priešinosi
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė, kuri 2020 m. sudarė susitarimą su Rusija dėl kovų šiaurės vakarų Sirijoje deeskalacijos, ilgą laiką priešinosi tokiam dideliam sukilėlių puolimui, baimindamasi, kad dėl to jos sieną kirs nauja pabėgėlių banga.
Tačiau, pasak šaltinių, sukilėliai pajuto, kad Ankaros pozicija B.al Assado atžvilgiu šiais metais sugriežtėjo, kai jis atmetė daugkartinius R.T.Erdogano siūlymus, kuriais buvo siekiama rasti politinį karinės aklavietės, dėl kurios Sirija yra padalinta tarp režimo ir sukilėlių grupuočių, turinčių daugybę užsienio rėmėjų, sprendimą.
Sirijos opozicijos šaltinis aiškino, kad sukilėliai Turkijai parodė planavimo detales po to, kai Ankaros bandymai užmegzti dialogą su B.al Assadu buvo nesėkmingi.
Žinutė buvo tokia: „Tas kitas kelias jau daugelį metų neveikia, tad pabandykite mūsų kelią. Jums nieko nereikia daryti, tik nesikišti“.
Agentūrai „Reuters“ nepavyko nustatyti tikslaus šių pranešimų pobūdžio.
Sekmadienį Dohoje kalbėjęs Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas sakė, kad pastarųjų mėnesių R.T.Erdogano pastangos pasiekti B.al Assadą žlugo ir Turkija „žinojo, kad kažkas įvyks“.
Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Nuhas Yilmazas sekmadienį Bahreine vykusioje Artimųjų Rytų reikalų konferencijoje pareiškė, kad Ankara neprisidėjo prie puolimo ir nedavė sutikimo, sakydamas, kad jai nerimą kelia nestabilumas.
Kitas pareigūnas agentūros žurnalistui sakė, kad „šia prasme“ būtų neteisinga sakyti, kad operacija Alepe buvo vykdoma Turkijai pritarus ar uždegus „žalią šviesą“.
Į Artimuosius Rytus orientuoto analitinio centro „Century International“ bendradarbis Aronas Lundas „Reuters“ teigė, kad HTS vadovaujama koalicija yra stipresnė ir nuoseklesnė nei bet kurios ankstesnės sukilėlių pajėgos per karą, „ir daug ką lėmė Abu Mohammedas al Jolani“. Tačiau, pasak jo, režimo silpnumas buvo lemiamas veiksnys.
„Po to, kai jie taip prarado Alepą, režimo pajėgos neatsigavo, ir kuo labiau sukilėliai žengė į priekį, tuo silpnesnė darėsi Assado armija“, – aiškino jis.
Sukilėlių žygių tempas, kai Chama buvo užimta gruodžio 5 d., o Chomsas krito maždaug sekmadienį, tuo pačiu metu, kai vyriausybinės pajėgos prarado Damaską, pranoko lūkesčius.
„Buvo galimybė, bet niekas nesitikėjo, kad režimas žlugs taip greitai. Visi tikėjosi tam tikros kovos“, – pažymėjo už Sirijos ribų įsikūrusios nedidelės opozicinės Sirijos liberalų partijos pirmininkas Bassamas al Kuwatli.
Vienas JAV pareigūnas su anonimiškumo sąlyga sakė, kad nors Vašingtonas žinojo apie bendrą Turkijos paramą sukilėliams, jis nebuvo informuotas apie tylų Turkijos pritarimą puolimui Alepe. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti Turkijos vaidmenį.
Sekmadienį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad Rusijos atsitraukimas nuo B.al Assado lėmė jo žlugimą, ir pridūrė, kad Maskva visų pirma niekada neturėjo jo ginti, o vėliau prarado susidomėjimą dėl karo Ukrainoje, kuris niekada neturėjo prasidėti.
Izraelio prezidentas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pažymėjo savo šalies vaidmenį silpninant „Hezbollah“, kuri, kaip sakė „Reuters“ šaltiniai, šeštadienį išvedė likusius savo karius iš Sirijos.
B.al Assado žlugimas yra didelis smūgis Irano įtakai Artimuosiuose Rytuose, nes jis įvyko taip greitai po Hassano Nasrallah nužudymo ir Izraelio padarytos žalos „Hezbollah“.
Kita vertus, Turkija dabar yra galingiausia Sirijos išorės veikėja, turinti karių vietoje ir prieigą prie sukilėlių lyderių.
-
Kremlius žada Rusijos bazių Sirijoje ateitį aptarinėti su naujaisiais šalies vadovais
-
Rusija atskleidė, kas priėmė sprendimą suteikti prieglobstį B.al Assadui
-
Paaiškėjo, kodėl Kremliaus komentaruose Sirijos „teroristai“ staiga virto „opozicija“
-
Izraelis rado priežastį suduoti smūgį cheminių ginklų saugyklai Sirijoje
„Turkija čia yra didžiausia išorės laimėtoja. R.T.Erdoganas čia pasirodė esąs teisingoje – ar bent jau laimėjusioje – istorijos pusėje, nes laimėjo jo įgaliotiniai Sirijoje“, – sakė Turkijoje gyvenantis politologas, buvęs Artimųjų Rytų instituto nenuolatinis mokslininkas Birolas Baskanas.
