Sprogimas Majono ugnikalnyje nugriaudėjo apie vidurdienį. Kalno šlaitais nusirito smarkiai įkaitusios lavos purslų ir garo debesys, o aplinkines gyvenvietes apgaubė prietema, sakė Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto („Phivolcs“) vadovas Renato Solidumas ir kiti pareigūnai.
Tarnybos padidino pavojaus lygį iki ketvirtojo laipsnio pagal penkiabalę skalę – tai reiškia, kad sprogstamasis išsiveržimas gali įvykti artimiausiomis valandomis arba dienomis. Pavojaus zona aplink Majoną buvo padidinta – dabar jos brėžiama 8 km spinduliu aplink kraterį.
„Jeigu išsiveržimas bus vertikalus, tikėtina, kad piroklastiniai srautai gali nusiristi visomis kryptimis“, – per spaudos konferenciją sakė R.Solidumas. Jis taip pat perspėjo gyventojus ir turistus nekelti kojos į pavojingas zonas ir sakė, kad lėktuvai turėtų saugiu atstumu aplenkti kraterį ir vėjo nešamus pelenų debesis.
Majonas gruma jau ilgiau nei savaitę, o per šį laiką iš kalno apylinkių evakavosi daugiau kaip 27 tūkst. kaimų gyventojų.
Beveik tobulo kūgio pavidalo 2 460 metrų aukščio Majonas, net ir ramybės laikotarpiais pritraukiantis tūkstančius turistų, yra netoli 200 tūkst. gyventojų turinčio Legaspio miesto. Už maždaug 340 km į pietryčius nuo Manilos esantį ugnikalnį supa išvystyto žemės ūkio teritorijos ir kokospalmių plantacijos.
2013 metais iš šio ugnikalnio išsiveržęs pelenų debesis pražudė penkis žmones, užkopusius prie viršūnės, nors buvo paskelbta perspėjimų.
Filipinai priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvumu. Šalyje yra 22 veikiantys ugnikalniai.
Galingiausias pastarųjų dešimtmečių išsiveržimas Filipinuose įvyko 1991-aisiais – tąsyk nubudęs Pinatubo ugnikalnis, esantis maždaug už 100 km į pietvakarius nuo Manilos, pražudė daugiau kaip 800 žmonių.
