Trys iš šių asmenų buvo pripažinti kaltais dėl 2016 metais įvykdyto išpuolio, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“. Per tą ataką pietiniame Kairo pakraštyje esančiame Chulvane žuvo aštuoni policininkai, agentūrai AFP pranešė šaltiniai teismuose ir saugumo struktūrose.
Dar keturi asmenys buvo nuteisti mirties bausme už išpuolius prieš policiją, kuriuos koordinavo džihadistų grupuotė „Egipto kariai“, įvykdžiusi išpuolių 2014–2015 metais, nurodė žmogaus teisių grupės.
„Amnesty International“ skelbia, kad Egipte yra paskelbta šimtai mirties nuosprendžių, o 2020 metais buvo įvykdytos 107 mirties bausmės. Pagal šį rodiklį Egiptas yra trečias pasaulyje.
Bausmės, apie kuris buvo pranešta penktadienį, buvo „pirmoji egzekucijų serija per pastaruosius šešis mėnesius“, sakė „Human Rights Watch“ atstovas.
„Egiptas yra vienas iš daugiausiai egzekucijų vykdančių šalių pasaulyje, o egzekucijų skaičius kasmet didėja, daugiausia politinio smurto atvejais“, – sakė jis.
Serija išpuolių džihadistai ir islamistai Egipte įvykdė po to, kai 2013 metais kariuomenė nuvertė buvusį islamistų prezidentą Mohamedą Mursi, kurį pakeitė maršalu buvęs ir prezidentas tapęs Abdel Fattah al Sisi. Per išpuolius žuvo dešimtys pareigūnų ir saugumo pajėgų narių.
Šalies valdžia ėmėsi griežtų represijų, kurios iš pradžių buvo nukreiptos prieš islamistus, o paskui išplito ir jomis imta riboti bet kokią viešumoje pasireiškiančią kitokią nuomonę.
Jungtinės Valstijos sausį blokavo 10 proc. savo karinės pagalbos Egiptui ir kaip priežastį nurodė susirūpinimą dėl vyriausybės kritikų, pilietinės visuomenės grupių, žurnalistų ir moterų teisių.
Rugsėjį Egipto prezidentas pristatė savo „nacionalinę strategiją“ žmogaus teisių srityje, kartu kaltindamas tarptautines teisių grupes, kad jos nežino viso spektro „iššūkių, su kuriais susiduria šalis“.
