JT Žmogaus teisių taryba šį dokumentą aptars per antradienį vyksiančią neeilinę sesiją, kurią buvo paprašyta surengti praėjus vos kelioms dienoms po rugpjūčio 15-osios, kai Talibanas faktiškai perėmė kontrolę visame Afganistane.
Taryba buvo raginama įsteigti tarptautinę misiją faktams nustatyti, kuri įvertintų padėtį vietoje ir siektų užfiksuoti pažeidimus, įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kad būtų galima patraukti atsakomybėn kaltininkus.
Tačiau pirmadienį Pakistano – Islamo bendradarbiavimo organizacijos (IOC) koordinatoriaus – pateiktame tekste tik užsimenama, kad reikia atlikti tyrimą, tačiau neįpareigojama imtis tokio tarptautinio atsako.
Tekstu „rekomenduojamas silpniausias iš įmanomų atsakų“, – pareiškime pabrėžė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ Azijos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Patricia Gossman.
„Afganistano žmogaus teisių gynėjams ir moterų teisių aktyvistams, kurie su siaubu stebi, kaip aplink juos žlunga teisinė valstybė, šis rezoliucijos projektas yra labiau įžeidimas nei atsakas“, – pridūrė P.Gossman.
Būtinas „patikimas mechanizmas“
Tekste, kuriame neminimas Talibanas, pabrėžiama, kad būtina „skaidriai ir greitai ištirti pranešimus apie visus pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus... ir patraukti kaltininkus atsakomybėn“.
Autoriai taip pat ragina „nedelsiant paskelbti paliaubas“, reiškia „didelį susirūpinimą dėl pažeidimų ir piktnaudžiavimo“ šalyje ir reikalauja „visapusiškai gerbti visų Afganistano piliečių, moterų, vaikų ir mažumų žmogaus teises“.
Be to, JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michelle Bachelet skatinama parengti ataskaitą apie padėtį šalyje iki Tarybos pagrindinės metinės sesijos pradžios kitų metų kovą.
Afganistano ambasadorius prie JT Ženevoje Nasiras Ahmadas Andisha, paskirtas dar buvusio prezidento Ashrafo Ghani vyriausybės, kuri dabar jau yra subyrėjusi, leido suprasti norįs, kad būtų imtasi ryžtingesnių veiksmų.
„Akivaizdu, kad reikia patikimo mechanizmo“, – sakė jis per organizacinį posėdį, surengtą prieš neeilinę sesiją.
Kabulas kartu su Islamabadu buvo pritaręs siūlymui surengti antradienio sesiją, tačiau dėl sprendimo suvienyti jėgas su labai suskaldyta OIC nuo pat pradžių buvo mažai tikėtina, kad galėtų būti parengtas rezoliucijos projektas, kokio norėjo A.Ghani šalininkai, paaiškino diplomatai.
Pakistano ambasadorius Khalilas Hashmi per pirmadienį surengtą posėdį pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad teisių gynimo institucija „kalbėtų vienu balsu, solidarizuodamasi su Afganistano žmonėmis“. Jis išreiškė viltį, kad rezoliucija bus priimta bendru sutarimu.
Pasak kelių diplomatinių šaltinių, kai kurios šalys, kitomis aplinkybėmis galbūt galėjusios siekti griežtesnės rezoliucijos, šįkart susilaikė, nes būgštavo, kad ryžtingesnė reakcija galėtų supykdyti Talibaną ir pakenkti desperatiškai reikalingai evakuacijai iš šalies.
Kai kurie diplomatai taip pat išreiškė viltį, kad kitą mėnesį per numatytą eilinę Tarybos sesiją pavyks imtis griežtesnių veiksmų.
Taryba kasmet rengia tris eilines sesijas, tačiau gali rengti ir ypatingus posėdžius, jei tam pritaria ne mažiau kaip trečdalis visų 47 valstybių narių – tai yra 16.
Prašymui surengti antradienio neeilinę sesiją lig šiol pritarė beveik 100 šalių, įskaitant 29 Tarybos nares.
Tai bus jau 31-oji ypatingoji JT aukščiausios žmogaus teisių institucijos sesija nuo jos įkūrimo prieš 15 metų.
