Šimtams protestuotojų išėjus į Monrealio gatves reikalauti didesnių veiksmų, aktyvistai atkreipia dėmesį, kad dėl panašių trūkumų nebuvo įgyvendinti beveik jokie ankstesnio, 2010-aisiais Aičyje Japonijoje priimto susitarimo dėl biologinės įvairovės tikslai.
„Stiprus tekstas, įpareigojantis šalis peržiūrėti pažangą dėl pasaulinių tikslų ir laikui bėgant veikti aktyviau, yra būtinas reikalaujant vyriausybių atsakomybės“, – sakė Guido Broekhovenas iš Pasaulio gamtos fondo (WWF).
Jis sakė esąs „labai susirūpinęs“ dėl dabartinės derybų padėties.
Dabartiniame tekste dėl bioįvairovės šalys tik „raginamos“ per ketverius metus atsižvelgti į pasaulinio vertinimo išvadas, bet neįpareigojamos veikti aktyviau, jei matoma, kad tikslų nepavyksta pasiekti.
„Tai tik skatinimas galbūt daryti daugiau“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aleksandaras Rankovicius iš JAV ne pelno organizacijos „Avaaz“.
Susitikime, žinomame kaip COP15, beveik 5 tūkst. delegatų iš 193 šalių rengia „taikos su gamta paktą“.
Tuo metu į Monrealio gatves šeštadienį nepaisydami šalčio išėjo šimtai įvairaus amžiaus žmonių, tarp jų nemažai Kanados autochtonų. Kai kurie protestuotojai buvo su paukščių, medžių, net šiaurinių elnių – pavojuje atsidūrusių Kanados borealinių miškų simbolio – kostiumais.
„Žmonės bando pasakyti, kad negalima tik kalbėti, reikia veikti“, – sakė Sheila Laursen iš organizacijos „Raging Grannies“.
„Nepamirškime, kad... norint apsaugoti bioįvairovę, mums reikia iš pradžių apsaugoti autochtonus; autochtonai saugo bioįvairovę“, – sakė Helena Gualinga, priklausanti vienai Ekvadoro Amazonijos genčiai.
Gruodžio 7–19 dienomis Kanadoje susirinkę delegatai iš viso pasaulio bandys priimti naują susitarimą dėl gamtos – 10 metų trukmės programą, kuria siekiama išsaugoti planetos miškus, vandenynus ir rūšis, kol dar nevėlu.
Į projekto tikslus įtrauktas kertinis įsipareigojimas iki 2030 metų apsaugoti 30 proc. pasaulio sausumos ir jūrų, panaikinti žalingas žvejybos ir žemės ūkio subsidijas, kovoti su invazinėmis rūšimis ir mažinti pesticidų naudojimą.