Aktyvistai nerimauja: JT susitarimas dėl gamtos be įgyvendinimo mechanizmų žlugs

Monrealyje tęsiantis svarbiam Jungtinių Tautų susitikimui dėl biologinės įvairovės, aplinkosaugos grupės šeštadienį įspėjo, kad kitas pasaulinis paktas dėl gamtos apsaugos be aiškių įgyvendinimo mechanizmų yra pasmerktas žlugti.
Sausra Prancūzijoje
Sausra Prancūzijoje / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Šimtams protestuotojų išėjus į Monrealio gatves reikalauti didesnių veiksmų, aktyvistai atkreipia dėmesį, kad dėl panašių trūkumų nebuvo įgyvendinti beveik jokie ankstesnio, 2010-aisiais Aičyje Japonijoje priimto susitarimo dėl biologinės įvairovės tikslai.

„Stiprus tekstas, įpareigojantis šalis peržiūrėti pažangą dėl pasaulinių tikslų ir laikui bėgant veikti aktyviau, yra būtinas reikalaujant vyriausybių atsakomybės“, – sakė Guido Broekhovenas iš Pasaulio gamtos fondo (WWF).

Jis sakė esąs „labai susirūpinęs“ dėl dabartinės derybų padėties.

Dabartiniame tekste dėl bioįvairovės šalys tik „raginamos“ per ketverius metus atsižvelgti į pasaulinio vertinimo išvadas, bet neįpareigojamos veikti aktyviau, jei matoma, kad tikslų nepavyksta pasiekti.

„Tai tik skatinimas galbūt daryti daugiau“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aleksandaras Rankovicius iš JAV ne pelno organizacijos „Avaaz“.

Susitikime, žinomame kaip COP15, beveik 5 tūkst. delegatų iš 193 šalių rengia „taikos su gamta paktą“.

Tuo metu į Monrealio gatves šeštadienį nepaisydami šalčio išėjo šimtai įvairaus amžiaus žmonių, tarp jų nemažai Kanados autochtonų. Kai kurie protestuotojai buvo su paukščių, medžių, net šiaurinių elnių – pavojuje atsidūrusių Kanados borealinių miškų simbolio – kostiumais.

„Žmonės bando pasakyti, kad negalima tik kalbėti, reikia veikti“, – sakė Sheila Laursen iš organizacijos „Raging Grannies“.

„Nepamirškime, kad... norint apsaugoti bioįvairovę, mums reikia iš pradžių apsaugoti autochtonus; autochtonai saugo bioįvairovę“, – sakė Helena Gualinga, priklausanti vienai Ekvadoro Amazonijos genčiai.

Gruodžio 7–19 dienomis Kanadoje susirinkę delegatai iš viso pasaulio bandys priimti naują susitarimą dėl gamtos – 10 metų trukmės programą, kuria siekiama išsaugoti planetos miškus, vandenynus ir rūšis, kol dar nevėlu.

Į projekto tikslus įtrauktas kertinis įsipareigojimas iki 2030 metų apsaugoti 30 proc. pasaulio sausumos ir jūrų, panaikinti žalingas žvejybos ir žemės ūkio subsidijas, kovoti su invazinėmis rūšimis ir mažinti pesticidų naudojimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų