BBC rašo, kad Pchenjanas šiemet atliko jau keturis raketų bandymus. Po pirmųjų bandymų režimas sulaukė naujų JAV sankcijų – jos skirtos penkiems šalies piliečiams dėl jų vaidmens įgyjant įrangos ir technologijų Šiaurės Korėjos raketų programoms.
JAV taip pat nurodė, kad sieks naujų Jungtinių Tautų sankcijų Pchenjanui.
-
Šiaurės Korėja pranešė išbandžiusi nuo geležinkelio platformų paleidžiamas raketas
-
Pietų Korėjos kariuomenė: Pchenjanas „paleido nenustatytą sviedinį“
-
Kinija pranešė apie po dvejų metų atnaujintą krovininių traukinių eismą su Šiaurės Korėja
-
Šiaurės Korėja skelbia išbandžiusi „taktines valdomas raketas“
Po šių JAV veiksmų Kim Jong Uno režimas atliko dar vieną raketos bandymą. Tai buvo suprasta kaip atsakas be žodžių į naujas JAV sankcijas.
Be to, Šiaurės Korėja išplatino pareiškimą, kuriuo pasmerkė JAV prezidento Joe Bideno administraciją, įvedusią naujas sankcijas, bei įspėjo, kad yra pasirengusi imtis griežtesnių veiksmų, jei JAV ir toliau laikysis konfrontacijos su Pchenjanu.
BBC bando suprasti, ko raketų bandymais siekia Kim Jong Uno Šiaurės Korėja.
Keistas bandymų laikas
Kaip BBC rašo apžvalgininkė Tessa Wong, Šiaurės Korėjos pasirinktas laikas raketų bandymams – neįprastas, nes sausio mėnesį tokių bandymų režimas neatlieka.
Paprastai Šiaurės Korėja tokius bandymus atlieka minėdama politiškai svarbius įvykius arba tokiu būdu išreikšdama nepasitenkinimą JAV ir kaimyninės Pietų Korėjos bendromis karinėmis pratybomis.
Carnegie tarptautinio taikos fondo ekspertas Ankitas Pandas sako, kad paprastai Šiaurės Korėja savo ginkluotę išbando siekdama ją plėtoti ir palaikyti karinę parengtį šalyje. Anot jo, būtent tai dabar ir vyksta.
Tačiau reikia prisiminti, kad Kim Jong Unas turi ir kitų bėdų, kurios yra užgulusios jo pečius, BBC pasakoja A.Pandas. Viena tokių – ekonominis nepriteklius.
„Ekonominių sunkumų metu šie raketų paleidimai leidžia Kim Jong Unui parodyti, kad nacionaliniai gynybos prioritetai nepateks į antrą planą“, – sako ekspertas.
Pchenjanas susiduria su maisto trūkumu ir vis silpnėjančios ekonomikos iššūkiais. Iš esmės dėl dabartinės ekonominės šalies situacijos yra kalta pati Šiaurės Korėja – režimas atsiribojo nuo pasaulio ir nieko neįsileidžia į šalį, taip siekdamas išvengti COVID-19 ligos plitimo. Tad nutrūko ryšiai su Kinija, kuri yra laikoma pagrindine Šiaurės Korėjos ekonomine ir politine sąjungininke.
Tiesa, Kinija jau skelbia, kad tarp šalių pradeda kursuoti traukiniai – Pchenjanas atsivėrė po dvejų metų pertraukos.
Derybos su JAV taip pat nejuda iš mirties taško. JAV nori, kad Šiaurės Korėja atsisakytų branduolinių ginklų programos, tačiau pokalbiai tarp šalių įstrigo nuo tada, kai JAV prezidentu tapo Joe Bidenas. Naujoji administracija, kaip jau minėta, įvedė ir naujas sankcijas Pchenjanui.
Po pirmųjų raketų bandymų režimas sulaukė naujų JAV sankcijų.
Šiaurės Korėjos studijų profesorius Parkas Wonas Gonas BBC sakė, kad pirmadienį atliktas raketų bandymas yra reakcija į paskelbtas naujas sankcijas. Pasak eksperto, tokia reakcija rodo, kad Šiaurės Korėja neketina pasiduoti JAV spaudimui.
Pati Šiaurės Korėja paskelbė, kad pirmadienį Japonijos jūroje išbandė taktines valdomas raketas.
Pyktis ant Kinijos?
Raketų bandymai atliekami likus vos kelioms savaitėms iki žiemos olimpinių žaidynių Pekine – tai prestižinis ir itin politiškai jautrus renginys Pekinui.
Šiaurės Korėjos analitikas Chadas O'Carrollas tviteryje jau skelbė, kad, jo nuomone, Kinija tikrai neapsidžiaugtų Šiaurės Korėjos bandymais Pekino olimpinių žaidynių išvakarėse.
Jei bandymai nesiliaus, negalima atmesti galimybės, sako ekspertas, kad Šiaurės Korėja gali būti dėl ko nors supykusi ant Kinijos.
Kiek kitokios nuomonės laikosi Carnegie tarptautinio taikos fondo ekspertas Ankitas Pandas. Jis mano, kad Pekinas gali būti nepatenkintas Šiaurės Korėjos vykdomais raketų bandymais, tačiau viską vertins gana tolerantiškai. O taip Kinija elgsis, nes vykdomi ginkluotės bandymai nėra susiję nei su branduoliniais ginklais, nei su tolimojo nuotolio raketomis – tai yra Kinijos raudonosios linijos, kurių nereikėtų peržengti, kalba ekspertas.
Šiaurės Korėjos įvykius sekantis Leifas Ericas Easley BBC iškėlė dar vieną prielaidą. Jis sako, kad yra tikimybė, kad Šiaurės Korėja 2022 metų pradžioje suplanuotus raketų bandymus nori atlikti iki Pekino olimpinių žaidynių pradžios. Didžiausias žiemos sporto renginys Pekine vyks vasario 4–20 dienomis.
„Šis laikas taip pat rodo, kad Šiaurės Korėja nenori tylėti prieš pat Pietų Korėjos prezidento rinkimus arba nori pasirodyti esanti gyvybinga“, – kalba jis.
Padarytos klaidos
Tuo metu Vašingtone įsikūrusio Demokratijų gynimo fondo vyresnysis bendradarbis Anthony Ruggieris CNBC sako, kad iš esmės dėl dabar vykstančių Šiaurės Korėjos raketų bandymų kaltos ir Jungtinės Valstijos.
Jis priminė, kad Vašingtonas niekaip nereagavo, kai 2021 metais Pchenjanas atliko kelis raketų bandymus.
„Kai leidi sankcijoms atrofuoti ir tarsi nereaguoji į balistinių raketų paleidimus, kurie vyko pernai rudenį, manau, kad atsakas į tai turėtų būti toks: galime tai daryti“, – apie tai, kaip JAV abejingumą priimti galėjo Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, sako A.Ruggieris.
Pchenjanas susiduria su maisto trūkumu ir vis silpnėjančia ekonomika.
Pasak eksperto, šiemet po bandymų įvestos sankcijos Šiaurės Korėjai yra gera pradžia, tačiau reikėtų padaryti gerokai daugiau. Jis mano, kad ankstesnės JAV administracijos padarė klaidą, kai pradėjo manyti, kad derybos su Pchenjanu yra savaiminis pasiekimas.
„Taip nėra“, – konstatuoja ekspertas.
A.Ruggieris, kaip rašo CNBC, sako, kad J.Bidenas galėtų imtis iniciatyvos ir padidinti spaudimą ir įvesti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, jei ši ir toliau atliks raketų bandymus.
Ekspertas tai ragina daryti ir tuo atveju, jei visgi ir vyksta kokios nors derybos tarp šalių. Tačiau jis sako abejojantis galimomis derybomis, daug panašiau, kad tiek JAV, tiek Šiaurės Korėja yra toli nuo derybų stalo.
