Toks nužudymas šalyje sukėlė tėvų, psichologų ir švietimo įstaigų diskusijas apie socialinių tinklų poveikį jaunimui.
„Kinijoje „TikTok“ propaguoja, kaip studentai gali lankyti kursus, kaip saugoti gamtą, kaip išlaikyti tradicijas, – sakė E. Rama.
„Tačiau „TikTok“ už Kinijos ribų matome tik niekalus ir purvą. Kam mums to reikia?“ – kalbėjo jis.
Kelios šalys pradėjo svarstyti priemones prieš „TikTok“, kurios yra platesnių diskusijų dėl socialinių tinklų poveikio pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams, dalis.
„Problema yra ne vaikai, o visa mūsų visuomenė“, – teigė E. Rama.
Kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Kosovas, Šiaurės Makedonija ir Serbija, taip pat pranešė apie neigiamą platformos poveikį, ypač jaunimui.
Prieš du mėnesius pranešta apie mažiausiai 22 savęs žalojimo atvejus tarp skirtingų Kosovo pietvakarių Džiakovicos miesto mokyklų mergaičių, dėl kurių kaltas vienas paplitęs „TikTok“ iššūkis.
Prieš dvi savaites Šiaurės Makedonijos regioninė žiniasklaida pranešė, kad į ligoninę pateko keliolika paauglių, patyrusių sužalojimus po vadinamojo „Supermeno“ „TikTok“ iššūkio.
Jungtinėse Valstijose „TikTok“ kaltinama šnipinėjimu, o Europos Sąjunga atlieka tyrimą dėl teiginių, kad ja buvo pasinaudota siekiant paveikti Rumunijos prezidento rinkimus kraštutinių dešiniųjų kandidato naudai.
Keliose šalyse platformą taip pat uždrausta naudoti valstybinių institucijų darbuotojams.
Naujienų agentūra AFP, kaip ir keliolika kitų faktų tikrinimo organizacijų, keliose šalyse gauna pinigus iš „TikTok“, kad patikrintų vaizdo įrašus, kuriuose gali būti pateikta melaginga informacija.
