Tanzanijoje tikima, jog albinosų galūnės, naudojamos ritualuose, gali atnešti sėkmę ir sveikatą. Raganiai gydytojai gamina mikstūras iš albinosų rankų tiems, kurie nori susirasti naują darbą, iš širdies – ieškantiems meilės, o iš plaukų – norintiems laimėti rinkimus.
„2006 metais raganiai gydytojai ėmė sakyti, jog albinosai – tai ne žmonės, o vaiduokliai, kuriuos galima žudyti siekiant prisišaukti jėgą ir sėkmę. Žmonės tiki, kad albinosai ne miršta, o išnyksta, kad ateina ir vaikšto kaip vaiduokliai“, – pasakoja Vicky Ntetema, nevyriausybinės organizacijos „Under the Same Sun“ vykdančioji direktorė ir buvusi BBC žurnalistė.
2008-aisiais ji atskleidė prekybą albinosų kūno dalimis, kuria Tanzanijoje užsiima raganaujantys gydytojai. Nuo tada jai nuolat gresia pavojus ir jai reikalinga apsauga 24 valandas per parą.
Raganiai gydytojai gamina mikstūras iš albinosų rankų tiems, kurie nori susirasti naują darbą, iš širdies – ieškantiems meilės, o iš plaukų – norintiems laimėti rinkimus.
Norėdama paneigti mitus, supančius albinosus, ir paminėti Tarptautinę albinizmo dieną, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Taryba sukūrė tinklalapį, pavadintą „Albinosai: ne vaiduokliai, o žmonės“ („People with albinism: not ghosts but human beings“). Šių metų birželio 13 d. ši tarptautinė albinizmo diena pasaulyje buvo minima pirmąjį kartą.
JT neseniai atskleidė, jog kai kuriose rytų Afrikos šalyse padidėjo išpuolių prieš albinosus ir jų nužudymų skaičius, ypatingai Tanzanijoje, kurioje įvykdoma daugiausiai ritualinių nusikaltimų prieš albinosus – daugiau kaip 75 per pastarąją dekadą. Tanzanijoje taip pat gyvena ir daugiausiai albinosų. Pasak nevyriausybinės organizacijos „Standing Voice“ ,Tanzanijoje albinizmą turi 1 iš 2500 gyventojų, kai tuo tarpu Europoje – tik 1 iš 25000.
Atsižvelgdama į pastaraisiais metais atsiradusį tarptautinės bendruomenės spaudimą, Tanzanijos valdžia nusprendė išsiųsti šimtus albinosų į valstybines mokyklas. Vienas iš šių centrų veikia Kabangoje, Kigomos regione, netoli Burundžio sienos, kur drauge su 90 kitų albinosų gyvena ir L.Maleneega.
„Centro apsauga yra sustiprinta ir du kariuomenės pareigūnai saugo mokyklą nuo 18:00 iki kito ryto“, – aiškina Issa Kima, dirbanti Kabangoje.
Bet kuriuo atveju, kai kurios nevyriausybinės organizacijos kritikuoja tokius veiksmus. „Taip, šiuose centruose albinosai yra saugūs, bet tai, ką mes darome ilgalaikėje perspektyvoje, kuria getus ir izoliuoja juos nuo visuomenės, o ne padeda integruotis ir supažindinti visuomenę su tuo, kas iš tiesų yra albinizmas“, – teigia Mafalda Soto, dirbanti Regioniniame Tanzanijos dermatologijos mokymų centre.
Taigi, „vienu iš valstybės prioritetų“, sako Alshaymaa Kwegyir, pirmoji albinosė Tanzanijos Parlamento narė, „turėtų būti dėmesio sutelkimas į problemą ir bendruomenių švietimą, ypač Viktorijos ežero regione, kuriame įvyko dauguma išpuolių prieš albinosus.“
Sklinda kalbos, kad ne tik kaimo vietovėse žmonės tiki šių nusikalstamų ritualų veiksmingumu, bet ir įtakingesniems sluoksniams priklausantieji, pavyzdžiui politikai, taip pat kreipiasi į šiuos gydančiuosius raganius norėdami nusipirkti mikstūrų, pagamintų naudojant albinosų rankas ir galinčių padėti laimėti rinkimus.
„Kai šalyje vyksta rinkimai, išpuolių skaičius žymiai padidėja. Mėnesį prieš rinkimus, vykusius 2014 m., buvo pranešta apie 11 išpuolių prieš albinosus“, – piktinasi Ntetema.
Saulė – didžiausias žudikas
Tokie ritualai nėra pagrindinė albinosų mirties grėsmė, jų didžiausias žudikas – odos vėžys. Odoje esančio melanino ir aktyvios Afrikos saulės derinys nulemia, jog vos 2 proc. albinosų Tanzanijoje sulaukia keturiasdešimties.
Dermatologijos centras, kuriame dirba Soto, siūlo vietoje gaminamo apsauginio kremo nuo saulės, sukurto rytų Afrikos albinosams. Taip pat organizuoja kursus, kuriuose moko, kaip svarbu saugoti save nuo saulės.
Ritualai nėra pagrindinė albinosų mirties grėsmė, jų didžiausias žudikas – odos vėžys. Odoje esančio melanino ir aktyvios Afrikos saulės derinys nulemia, jog vos 2 proc. albinosų Tanzanijoje sulaukia keturiasdešimties.
„Mes kalbame apie tris taisykles, kurių jie turi laikytis: visada būti pavėsyje, vengti dirbti lauke valandomis, kai saulė itin aktyvi; vilkėti apsauginius drabužius, tokius kaip skrybėlė ir ilgas apsiaustas; ir naudoti kiek įmanoma daugiau apsauginio kremo,“ – aiškina Soto.
Šios taisyklės labai svarbios albinosams, kurie priklauso labiausiai odos vėžio pažeidžiamai žmonių grupei pasaulyje, taip pat ir todėl, jog dauguma jų Tanzanijoje dirba lauke, neapsaugoti nuo saulės spindulių.
„Daugybė albinosų yra fermeriai, nes jie prastai išsilavinę, todėl neturi galimybės susirasti geresnio darbo“, – sako Ntetema.
„Jie nėra išsilavinę, nes dauguma meta mokyklą dar būdami vaikais bėgdami nuo klasės draugų persekiojimo ir patyčių. Prisimenu, kai buvau vaikas, kasdien grįždavau iš mokyklos verkdama, nes kiti vaikai mane skriausdavo ir įžeidinėdavo“, – teigia Kwegyir.
Pasak „Standing Voice“, Tanzanijoje tik pusė vaikų albinosų baigia pradinę mokyklą ir tik 7 proc. susiranda normalų darbą. Šiai mažai grupei priklauso ir L.Maleneega, kuris studijuoja pradinių klasių mokytojo specialybę.
Kai jis baigs studijas, jam greičiausiai teks palikti centrą ir susirasti darbą kažkur kitur ir L.Maleneega pripažįsta, jog ši mintis jį gąsdina: „Kabanga yra mano namai ir aš žinau, jog čia esu saugus. Kai palieku centrą – negaliu pasitikėti niekuo. Niekada negaliu būti tikras, kas į mane žiūri kaip į žmogų, o kas – kaip į medžiojamą žvėrį.“
