A.Ciprui būdingas charizmatiškas pasirodymas scenoje įvyko tuo metu, kai naujausios apklausos parodė, kad neįmanoma prognozuoti sekmadienį vyksiančio plebiscito dėl prasiskolinusiai Graikijai pateikto naujausio pasiūlymo imtis skaudžių reformų mainais į finansinio gelbėjimo programą rezultatų, nes šios 11 mln. gyventojų turinčios Europos Sąjungos šalies visuomenė yra pasiskirsčiusi į dvi maždaug vienodo dydžio stovyklas.
Atmesdamas ES lyderių perspėjimus, kad „Ne“ stovyklos pergalė gali vesti į Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, A.Cipras sakė mitinge susirinkusiems apie 25 tūkst. savo šalininkų: „Mes renkamės ne tik likti Europoje – mes renkamės gyventi oriai Europoje.“
-
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas prakalbo apie Graikijos vyriausybės atsistatydinimą
-
Europos Sąjunga: neigiamas Graikijos atsakymas referendume susilpnins derybų pozicijas
-
Graikijos finansų ministras: artimiausioje ateityje susitarsime su skolintojais
-
Europos finansinio stabilumo fondas: Graikija yra oficialiai neįvykdžiusi įsipareigojimų
-
Graikijos premjeras Aleksis Cipras gina referendumo idėją, reikalauja sumažinti skolą 30 proc.
„Kviečiu jus pasakyti „Ne“ ultimatumams ir nusigręžti nuo tų, kurie nori jus terorizuoti, – sakė 40-metis lyderis. – Niekas negali ignoruoti šios aistros ir optimizmo.“
Vos už 800 metrų susirinkę 20 tūkst. „Taip“ stovyklos šalininkų, atskirti nuo oponentų skydais prisidengusių riaušių policijos pareigūnų, skandavo proeuropietiškus šūkius ir reiškė nuogąstavimus dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, jeigu referendume laimėtų A.Cipro šalininkai.
„Jie nebegali apsimetinėti, kad tai nereiškia išėjimo iš euro zonos, – sakė 43 metų gydytojas, vardu Nikas. – Netekus euro laukia tik vargas.“
„Tai nebegali tęstis. Mūsų vyriausybė tapo (šalies) silpnąja vieta“, – piktinosi 70-metis pensininkas Georgas Koptopulas, buvęs universiteto profesorius.
Daug graikų perėjo į „Taip“ stovyklą, kai, praėjusį savaitgalį žlugus deryboms su skolintojais, šalyje savaitei buvo įvestos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios išsigryninti tik 60 eurų per dieną, o antradienį pasibaigė tarptautinio Graikijos finansinio gelbėjimo programos galiojimas.
Krizės nuotaikas dar labiau padidino euro zonos nepaprastosios pagalbos fondo penktadienį priimtas sprendimas oficialiai paskelbti Graikiją nemokia, kai šalis šią savaitę nesugebėjo grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Vis dėlto Graikijos didžiausias skolintojas – Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) – nepareikalavo nedelsiant grąžinti paskolų, kurių bendra suma – 145 mlrd. eurų.
