Sekmadienio vakarą, preliminariais duomenimis, suskaičiavus beveik visus rinkimų balsus, A.Stubbas 52 proc. balsų prieš 48 proc. įveikė buvusį užsienio reikalų ministrą, Žaliųjų partijos parlamentarą Pekka Haavisto, praneša „Financial Times“.
„Tai didžiausia garbė mano gyvenime, – sakė A.Stubbas, skelbdamas pergalę. – Mūsų laukia nauja užsienio politikos era, kai metamas iššūkis taisyklėms, o šalia vyksta karas.“
A.Stubbas tampa prezidentu tuo metu, kai kaimynė Rusija suintensyvino retoriką prieš Suomiją ir pareiškė, kad dėl Helsinkio prisijungimo prie NATO praėjusiais metais stiprins savo pajėgas netoli sienos.
„Būtent kitas prezidentas paliks savo pėdsaką NATO politikoje ir tame, kaip ji vykdoma tarp prezidento ir vyriausybės. Suomija taip pat turės atkurti savo santykius su Rusija – tai nesiskiria nuo užduoties, kurią Suomijos prezidentai turėjo iškart po Antrojo pasaulinio karo“, – sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto vyriausiasis tyrėjas Charly Salonius-Pasternakas.
Alexander'as Stubbas, taip pat buvęs Suomijos užsienio reikalų, finansų ir prekybos ministras, yra ES ir užsienio politikos ekspertas, pastaraisiais metais vadovavęs Europos universiteto instituto tarptautinio valdymo mokyklai.
Praėjusį mėnesį laikraščiui „Financial Times“ jis sakė, kad Suomijos prezidentui tenka trejopas vaidmuo: būti vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, vadovauti užsienio ir saugumo politikai, įskaitant NATO, ir saugoti Šiaurės šalių vertybes.
Paklaustas apie kitų šalių perspėjimus, kad Rusija artimiausiais metais gali išbandyti NATO, A.Stubbas interviu atsakė: „Tai, kad Rusija artimiausiais metais gali išbandyti NATO, yra labai svarbu: Suomija yra vienoje saugiausių pozicijų per visą savo istoriją“.
Suomija gali pasitelkti vienas didžiausių ginkluotųjų pajėgų iš visų Europos šalių dėl didelio gerai apmokytų rezervistų kontingento, kurį jau dešimtmečius laiko paruošusi galimam Rusijos puolimui.
