15min.lt domėjosi, kas buvo „Alfa“ būrys, kuriam vadovavo M.Golovatovas. Kokia buvo šios specialiosios grupės užduotis? Koks buvo jos smogikų vaidmuo Sausio 13-ąją? Kokią reikšmę šiame kontekste turėjo M.Golovatovas?
Tiesiogiai pavaldus KGB
„Alfa“ būrys buvo sukurtas 1974 metų vasarą. Jo sukūrimo iniciatorius – tuometinis Sovietų Sąjungos KGB vadovas Jurijus Andropovas. „Alfa“ grupė buvo tiesiogiai pavaldi Komunistų partijos generaliniam sekretoriui ir KGB vadovybei.
Be šio specialios paskirties kovinio junginio neapsiėjo beveik nė vienas svarbesnis ginkluotas konfliktas Leonido Brežnevo laikų Sovietų Sąjungoje ir po imperijos žlugimo „Alfą“ perėmusioje Rusijoje. Išskirtinis šių operacijų braižas – ryžtingi brutalūs veiksmai ir daugybė žuvusiųjų. Ne tik tarp išpuolio objektų, bet ir vaduojamų įkaitų, pačių puolančiųjų.
Oficialiai šis būrys savo misija vadina „antiteroristinę veiklą“: operacijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią terorizmui, įkaitų gelbėjimą ir pan. „Alfa“ grupės vyrai dalyvaudavo operacijose visuose karštuose taškuose. „Šio būrio smogikai pasireikšdavo tokiose situacijose, kai iš užgrobtų lėktuvų reikėdavo vaduoti jame esančius įgulos narius ir keleivius ar pan. Jie patys neslepia, kad visur dalyvauja „kaip gaisrininkai“. Jei kur nors vykdavo konfliktai, kuriuos rusai vadindavo tarpnacionaliniais, šio būrio vyrai visuose juose dalyvaudavo“, – 15min.lt sakė žurnalistas Edmundas Ganusauskas.
 |
| Ričardo Grigo/BFL nuotr./1991 metų sausio 13 diena prie televizijos bokšto |
Pasak 1991 metų įvykius analizavusio E.Ganusausko, „Alfa“ būrio vyrai yra „profesionalai, parengti įvairiausioms diversijoms“. „Alfa“ būrys yra išskirtinis reiškinys. Jo nė iš tolo negalima palyginti su kariuomene, pėstininkais ar desantininkais, – kalbėjo žurnalistas. – Tai profesionalūs, visiems gyvenimo atvejams parengti smogikai. Skiriasi ne tik jų apranga, ginkluotė, bet ir elgesys. Tai specifinis būrys, kurio su niekuo neįmanoma nei sumaišyti, nei palyginti. Kariškiai savo dialoguose juos vadindavo „raibaisiais“.
Raportuodavo „Alfa“
Norėdama užgesinti nepriklausomybės viltis Lietuvoje, 1991 metais Maskva „Alfa“ būrį atsiuntė į Vilnių. „Alfa“ smogikai į Lietuvą buvo atskraidinti sausio 11 dieną. Kiek jų čia iš viso atvyko, nėra žinoma. Tačiau iš oro uosto teritorijos per atsarginius vartus į Lydos kelią vėliau juos išvežė septyni sunkvežimiai, – pasakojo E.Ganusauskas. – Būrio vyrai dalyvavo šturmuojant televizijos bokštą ir Konarskio gatvėje esančius Lietuvos radijo ir televizijos pastatus.“
Iš filmuotos medžiagos pavyko suskaičiuoti, kad iš Lietuvos radijo ir televizijos pastato iš viso išėjo 36 „Alfa“ būrio smogikai. Kaip jie grupelėmis pateko į pastatą, buvo sunkiau pamatyti.
Pagrindinis minėto būrio tikslas Vilniuje buvo užimti strategiškai svarbius pastatus. „Desantininkų užduotis buvo nustumti žmones nuo pastatų, tuo tarpu užimti pastatus turėjo KGB. „Alfa“ būrio smogikai visur eidavo iki pat viršaus. Tai jie išvaikė visus Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistus. Jie pranešė, kad televizijos bokštas ir radijo ir televizijos būstinė užimti“, – sakė E.Ganusauskas.
Dalyvavimą neigė
„Alfa“ būrio dalyvavimas 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose buvo visiškai įslaptintas. Maskva ilgai neigė, kad šiuose kruvinuose įvykiuose dalyvavo KGB. Tai galbūt ir būtų nepaaiškėję, jei nebūtų žuvęs jų karininkas Viktoras Šackichas.
„Jei ne leitenanto V.Šackicho žūtis, niekas apie „Alfa“ būrio veiksmus Vilniuje nebūtų sužinojęs. Iš pradžių Maskva neigė, kad KGB dalyvavo. Žuvusį leitenantą priskyrė kitiems kariniams daliniams. Tik sausio 19 dienos laikraštyje „Izvestija“ pasirodė žinutė, kuri vadinosi: „Žuvęs leitenantas – iš SSRS KGB“, – sakė žurnalistas.
Iš pradžių sovietai kaltino Sąjūdį, esą šio atstovai nužudė jų karininką. Tačiau tiek SSRS, tiek Lietuvos prokuratūrų atlikti tyrimai iš esmės sutapo: leitenantas buvo nušautas saviškių. „Jis buvo nušautas Lietuvos radijo ir televizijos pastate iš labai mažo atstumo – vos kelių centimetrų“, – sakė E.Ganusauskas.
Paklaustas, kokią įtaką „Alfa“ būrio veiksmams turėjo M.Golovatovas, pašnekovas teigė, kad kadangi jis buvo „Alfa“ grupės vadovas, smogikai „veikė pagal jo, niekieno kito, komandas“.
 |
| Ričardas Grigas/BFL nuotr./1991 metų sausio 13 diena |
Tuo tarpu paklaustas, ar tarp Sausio 13-osios aukų yra žuvusių nuo „Alfa“ būrio vyrų, E.Ganusauskas atsakė: „Dabar sunku pasakyti, nuo kieno kulkų žuvo Lietuvos laisvės gynėjai. Kiek domėjausi ta byla, nuorodų, kad „Alfa“ konkrečiai nužudė kurią nors iš aukų, regis, nebuvo. Nors niekas negali paneigti, nes jie, be abejo, buvo ginkluoti koviniais šoviniais.“
Keletas iš svarbiausių „Alfa“ būrio operacijų
1979 metų balandžio 27 d., oro uostas Niujorke. Bene taikiausia „Alfos“ būrio operacija – pasikeitimas „prekėmis“: į JAV atvežti penki sovietų disidentai, kuriuos Maskva atidavė Vašingtonui mainais į įkliuvusius ir kalėti nuteistus savo šnipus Vladimrą Engerą ir Rudolfą Černiajevą.
1979 metų gruodžio 7–27 d., Taškentas – karinių pajėgų bazė Bagrame (Kabulas). Būsimojo komunistinio Afganistano vadovo Babrako Karmalio bei jo bendražygių fizinė apsauga.
1979 m. gruodžio 27 d., Afganistanas. Veikdami kovinės grupės „Grom“ sudėtyje „Alfa“ smogikai kartu su specialios paskirties būriu „Zenit“ Dar Ul Amano rajone šturmavo ir užgrobė Afganistano prezidento Hafizullah Amino rūmus. Operacijos, kuria iki šiol itin didžiuojasi „Alfa“ nariai, metu jie nužudė ir patį prezidentą.
1983 metų lapkričio 18–19 d., Tbilisis. 57 lėktuvo Tu-134A keleivių ir septynių įgulos narių išlaisvinimas nuo teroristų.
1985–1986 metai. Kovinės operacijos Maskvoje ir kituose miestuose, sulaikant dvylika JAV Centrinės žvalgybos agentų. Šių operacijų metu žuvo keli niekuo dėti žmonės.
1988 metų ruduo, Azerbaidžanas. Tramdyti protestuotojų į šią respubliką pasiųsti „Alfa“ smogikai ir KGB grupė „Vimpel“. Aukos skaičiuojamos dešimtimis.
1989 metų balandžio 9 d., Tbilisis. Desantininkai, ginkluoti pėstininkų kastuvėliais ir panaudoję dujas, išvaikė protestuotojus Gruzijos sostinės centre. Mažiausiai 20 žmonių žuvo, dar tūkstančiams prireikė medikų pagalbos.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Alfa“ būrys dalyvavo ne vienoje operacijoje Čečėnijoje |
1990 metų sausio 15 d., Azerbaidžanas. Įvedus papildomas SSRS ginkluotąsias „Alfa“ pajėgas, jos kartu su „Vimpel“ ir specialiųjų pajėgų mokomuoju batalionu „Vitiaz“ slopino protestus miestų gatvėse. Dešimtys žuvusiųjų, tūkstančiai sužeistų.
1990 metų sausis–vasaris, Kalnų Karabachas. Kartu su „Vimpel“ būrio kolegomis daroma tvarka Stepanakerto mieste ir kitose autonomijos srityse.
1991 metų sausio 11–13d., Vilnius. „Alfa“ smogikai šturmuoja TV bokštą ir kitus pastatus Lietuvos sostinėje.
1993 metų spalio 3–4 d., Maskva. Prasidėjus politinei krizei ir susišaudymams gatvėse, „Alfa“ dalyvauja šturmuojant Valstybės Dūmą ir kitus svarbius pastatus. Įvairių šaltinių duomenimis, žuvo nuo 200 iki 2000 žmonių.
1995–1996 metai, Čečėnija. Grozne ir kituose apgriautuose miestuose „Alfa“ būrys pasitelktas siekiant įsitvirtinti išstumiant sukilėlius, tačiau ši taktika žlugo: Rusijos armija ir spec. daliniai turėjo trauktis iš maištingos respublikos.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Alfa“ būrys dalyvavo ir tragiškai pasibaigusioje Beslano įkaitų operacijoje |
1995 metų birželio 14–19 d., Budionovskas, Stavropolio kraštas. Šamilio Basajevo užgrobtos ligoninės šturmas ir įkaitų vadavimas. Beveik visi teroristai pabėgo, 166 įkaitai žuvo, keli šimtai buvo sužeisti. Per šturmą mieste sugriauta 160 pastatų.
1996 metų sausio 9–18 d., Kizliaras, Dagestanas. Įkaitų, kuriuos buvo pagrobęs čečėnų teroristas Salmanas Radujevas, išlaisvinimas.
2000 metų kovo 13 d. Daugelį metų nesėkmingai medžioto S.Radujevo sulaikymo operacija Novogroznenske.
2004 metų rugsėjo 1–3 d., Beslanas, Šiaurės Osetija. Čečėnų teroristų užgrobtos mokyklos vadavimo operacija. Jos metu žuvo apie 400 žmonių, daugiausiai įkaitų, 1200 buvo sužeista. Mokykla visiškai suniokota. Specialiųjų pajėgų nuostoliai nėra žinomi: minima, kad žuvo nuo 11 iki 23 „Alfa“ ir „Vimpel“ karių.
2005 metų kovo 8 d., Tolstoi Jurtas, Čečėnija. Per specialią jungtinių pajėgų operaciją nužudytas maištingos respublikos lyderis Aslanas Maschadovas. Kulką į pakaušį jam paleido būtent „Alfa“ smogikas. Po šio išpuolio spec. būrys dažniausiai vykdo operacijas Šiaurės Kaukaze – naikina čečėnų grupuočių vadus.
