Apie tai, ką reiškė patirti galingiausią žemės drebėjimą Japonijoje ir kaip per pastarąsias dvi dienas pasikeitė gyvenimas Tokijuje, 15min.lt kalbasi su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje, šiuo metu esančiu Tokijuje, habilituotu technikos mokslų daktaru Algirdu Kudziu.
– Kaip šiandien, praėjus dienai po katastrofos, atrodo Tokijas?
– Po vakar keturias valandas trukusio grįžimo namo pėstute, kurių metu įveikiau 12 kilometrų, šiandien norėjosi leisti kojoms pailsėti, taigi į patį miestą nevykau ir galiu papasakoti tik tai, ką rodo televizorius.
Pats miestas yra ištuštėjęs. Visos aikštės, skverai, kuriuose kasdien būna pilna žmonių, primena vaikystėje skaitytą knygą apie burtininko miestą. Knygoje pasakojama apie vaiką, kuris perlauždavęs degtuką papuldavo į kitą dieną. Ten viskas buvo tas pats: tie patys namai, tos pačios parduotuvės, tie patys automobiliai, tačiau nė vieno žmogaus. Taigi Tokijas šiandien primena tokį apmirusį miestą.
Vakar buvo priešingai, tačiau ir vėl taip, kaip Tokijui yra visiškai nebūdinga. Visas miestas buvo perpildytas žmonių. Tarsi liepos savaitgalio vakarą J.Basanavičiaus gatvė Palangoje. Kai negali praeiti ir prasilenkti, nes gatvė užtvindyta didžiulės žmonių spūsties.
– Kur buvote, kai prasidėjo pirmasis žemės drebėjimas?
– Buvau savo biure. Tuo metu visi kolegos kaip tik buvo išvykę į miestą, taigi likau vienas. Prasidėjus siūbavimams pirmiausiai prisiminiau saugumo instrukcijas. Japonijoje labai griežtai veikia apmokymo sistemos. Saugumo instrukcijos yra kiekvienoje patalpoje, įstaigoje, name, mokykloje. Per televizorių nuolat vedami instruktažai.
Žinojau, kad per žemės drebėjimą pirmiausiai reikia atverti lauko duris, kad pradėjus svyruoti lauko konstrukcijoms, jos neužsiblokuotų, o tuomet lįsti po tvirčiausiu ofise esančiu stalu. Bandžiau rinktis: ar nubėgus prie durų iš antrojo aukšto bandyti išbėgti į lauką, ar visgi slėptis po stalu. Nusprendžiau, kad nerizikuosiu bėgti laiptais, nes galėjo pradėti kristi stiklai, ir likau patalpoje.
– Ką darėte paskui, kai žemė nustojo drebėti?
– Pirmiausia pasižiūrėjau pro langą ir pamačiau, kad visi japonai iš visų aplinkinių įstaigų ir namų išėjo į gatves. Tuomet įsijungiau televizorių, nes norėjau sužinoti, kas čia nutiko ir iš kur atsirado toks žemės svyravimas. Žemės drebėjimai Japonijoje yra įprastas dalykas. Gyvendamas Tokijuje prie jų lyg ir pripranti. Tačiau, kad taip ilgai vyktų svyravimas, girgždant visoms sienoms, baldams, konstrukcijoms ir mąstant, ar kokia spinta, lentyna, lubos nenukris ant galvos, dar neteko patirti. Kai žemė nustojo drebėti ir lempos jau lyg ir nebesiūbavo, kojos vis dar virpėjo.Kalbama, kad vien Sendajaus miesto pakrantėje galėjo būti iki 10 tūkst. žmonių. Niekas to nei nepaneigė, nei patvirtino.
– Ar žemės drebėjimas Tokijui padarė daug žalos?
– Tokijuje nesugriuvo nė vienas pastatas, tačiau prie absoliučiai kiekvieno namo įsižiūrėjęs gali pamatyti kelių milimetrų ar centimetrų plyšius, ištrupėjusį skiedinį ir pan. Vakar pėsčiomis eidamas namo trijose ar keturiose vietose gatvėje mačiau namus, aptvertus apsauginėmis juostomis, nukreipusiomis žmonių srautą į kelią, toliau nuo namo. Šiuose namuose per žemės drebėjimą išdužo dalis stiklų, buvo pavojus, kad galėjo pradėti kristi ir kiti stiklai.
Nepaisant to, kad tai buvo pats didžiausias iki šiol Japonijos istorijoje užfiksuotas žemės drebėjimas, jo padariniai buvo daug mažesni nei tie, kuriuos lėmė žymiai silpnesni žemės drebėjimai kitose šalyse. Tai susiję su keliomis priežastimis.
Pirmiausia, vis didėja reikalavimai pastatams, statomiems seisminėse vietovėse. Ypač aukštuminiams. Jie visi statomi ant membraninių pamatų, kurie faktiškai visiškai izoliuoja žemės drebėjimų svyravimus. Tuose pastatuose esantys žmonės net nelabai pajaučia, kad žemė svyruoja. Antra, svyravimo pobūdis buvo visiškai kitoks, nei, pavyzdžiui, prieš 15 metų Kobėje, kur vyko ne tik horizontalūs, bet ir vertikalūs svyravimai, kai namai šokinėjo ir visos konstrukcijos byrėjo.
Tai taip pat buvo vienintelis ir pirmasis atvejis istorijoje, kai susidūrėme su trigubu žemės drebėjimu. T. y. daug kas įpratęs, kad įvykus žemės drebėjimui, jį seka 20–30 pasikartojimų. Šiuo atveju viskas buvo kitaip, nes žemės drebėjimai kilo trijose skirtingose vietose. Iš pradžių po pietų smogė pirmasis žemės drebėjimas, praėjus pusvalandžiui – antrasis ir tuomet po kurio laiko dar vienas.
Šie žemės drebėjimai ir jų pasikartojimo virpėjimai persipynė vieni su kitais. Įprastai žemės drebėjimas sukelia vieną arba dvi cunamio bangas. Tuo tarpu vakar jos ėjo viena po kitos. Pirmasis bangos užliejimas dar nespėjo atsitraukti nuo miesto, o jau atplaukė antroji cunamio banga, kuri dar padidindavo vandens kiekį ir nešamų pastatų masę. Todėl nuostoliai tokie dideli.
– Kaip žmonės Tokijuje elgėsi iš karto po žemės drebėjimo?
– Žinoma, visų darbas nutrūko. Visose teritorijose, kurios bent kiek buvo paliestos žemės drebėjimo, sustojo visas antžeminis trasnportas, buvo uždaryti visi greitkeliai, sustabdyti visi traukiniai. Taigi bet koks judėjimas transportu tapo neįmanomas. Nutrūko absoliučiai visi mobilūs ryšiai, neveikė nė vienos mobiliojo ryšio bendrovės ryšys. Išliko tik linijiniu ryšiu pajungti internetiniai tinklai.
Tai leido sugrįžti porą dešimtmečių atgal: kadangi telefonai neveikė, žmonės, kaip prieš daugybę metų, būriavosi gatvėje prie telefonų būdelių.
– Kaip pačioje Japonijoje verinami katastrofos mastai? Galbūt yra kažkokių tikslių skaičių?
– Šiuo metu visų dėmesys sutelktas į pavojingesnį už namų byrėjimą dalyką – Fukušimos atominės elektrinės sprogimą ir galimas jo pasekmes bei situaciją su kitomis atominėmis elektrinėmis. Bet apskritai tikslių žinių apie nelaimės mastą, žuvusiųjų skaičių kol kas nėra.
Tai leido sugrįžti porą dešimtmečių atgal: kadangi telefonai neveikė, žmonės, kaip kad prieš daugybę metų, būriavosi gatvėje prie telefonų būdelių.Iki šiol nerasti keturi traukiniai, kurie žemės drebėjimo metu važiavo savo maršrutais ir dingo kalnuose, tarpekliuose ar pan. Nėra ryšio su mašinistais, neaišku, kiek žmonių buvo šiuose traukiniuose.
Taip pat visiškai neaišku, kiek žmonių buvo nuplauta Sendajaus miesto pakrantėje, užėjus pirmajai cunamio bangai. Paprastai Japonijoje nelaimės paviešinimo informacinė sistema yra labai aktyvi. Visa Japonija padengta viešųjų garsiakalbių tinklu. Kiekviena mokykla savo kieme turi garsiakalbius, kurie yra sujungti į rajonų, savivaldybių ir pan., tinklą. Vienu metu per visą Japoniją garsiakalbiais, stovinčiais 200–300 metrų vienas nuo kito atstumu, galima paskelbti bet kokią informaciją. Tačiau ši informacija skelbiama šiuolaikiniais metodais, kai tinklai pajungti prie elektros. Po tokio stipraus žemės drebėjimo elektros linijos nutrūko ir Sendajaus rajonas liko be elektros ryšio. Čia buvę žmonės negalėjo gauti informacijos, nežinojo, kas atsitiko ir kokia situacija.
Paprastai po žemės drebėjimo cunamio bangos ateina po kelių valandų, kartais net po pusdienio. Tuo tarpu Sendajų pirmoji banga nuplovė praėjus vos 30-čiai minučių nuo žemės drebėjimo. Žmonės, neturėdami informacijos, nespėjo išeiti iš namų, čia buvo nušluota visa krantinė, kurioje galėjo būti ne 300 žmonių, kurie iki šio laiko rasti negyvi. Kalbama, kad vien Sendajaus miesto pakrantėje galėjo būti iki 10 tūkst. žmonių. Niekas to nei nepaneigė, nei patvirtino.
Šeštadienį apie 50 laivų bei 150 malūnsparnių dalyvavo visų pakrančių ir teritorijos žvalgyboje. Gelbėtojai ieškojo galimai katastrofą išgyvenusių žmonių, tačiau kol kas jokia papildoma informacija neskelbiama.
– Kaip manote, kada Tokijuje gyvenimas sugrįš į įprastas vėžes, kiek tai įmanoma?
– Tokijuje jau šiąnakt pradėjo veikti metro. Jis buvo sustabdytas tik todėl, jog reikėjo įsitikinti, kad bėgiai niekur nebuvo pažeisti. Tam užteko gero pusdienio. Pirmieji traukiniai važiavo gal 5 km/val. greičiu, bet buvo patikrinti visi Tokijo maršrutai. Šiame mieste nebuvo sugadinta nė viena nei metro, nei atnžeminių traukinių linija.
Šiuo metu Tokijuje jau važinėja visi traukiniai, šiandien taip pat buvo atnaujinti kai kurie greitųjų tarpmiestinių traukinių maršrutai. Manau, kad per sekmadienį viskas susitvarkys ir kad pirmadienį, prasidėjus darbo dienai, Tokijas dirbs įprastu savo ritmu.
Žinoma, to negalima pasakyti apie Fukušimą, Sendajų ir kitus, arčiau seisminio centro buvusius regionus bei miestus.
Šeštadienį, apie 22 val. Japonijos laiku oficialiai buvo pranešta, kad surasti ir užregistruoti 623 žuvę asmenys. Labiausiai nukentėjo Sendajaus miestas ir Fukušimos prefektūra. Fukušimoje dienos metu buvo užregistruoti 78 žuvę, 490 dingusių be žinios, 190 sužeistų, 2 790 visiškai sugriautų namų. Be to, Fukušimoje užregistruota 400 tūkst. pastatų, kuriuose nutrūkęs elektros tiekimas.
Kartu su dingusiais be žinios, manoma, kad žuvusiųjų skaičius iš viso yra apie 1 400.
– Ačiū už pokalbį.
