Ilgalaikis lyderis sakė žurnalistams, kad jeigu šiandien būtų surengtas referendumas, „98 proc. (baltarusių) balsuotų prieš abiejų šalių susivienijimą – arba prieš tai, ką daugelis palaikytų Baltarusijos tapimą Rusijos dalimi“.
„Šiandien baltarusiai nori būti kartu su Rusija, bet nori gyventi savo namuose“, – sakė jis.
Rusija yra Baltarusijos artimiausia sąjungininkė: abi valstybės sudariusius artimais prekybiniais ir kariniais ryšiais pasižyminčią formalią „sąjungą“, nors ir dažnai ginčijasi dėl tokių opių klausimų kaip energetikos kainos ir importo muitai.
Prieš kelis mėnesius įsisiūbavo spėlionės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudžia kaimyninę Baltarusiją imtis glaudesnės integracijos siekiant sukurti suvienytą valstybę.
Toks žingsnis teoriškai galėtų prailginti V.Putino valdymą, kai 2024 metais baigsis jo ketvirtoji kadencija prezidento poste, jeigu jis taptų naujosios valstybės vadovu.
Kremlius savo ruožtu tokias kalbas neigia.
Baltarusija su dideliu nerimu stebėjo, kaip Maskva 2014 metais aneksavo Krymą ir reiškė palaikymą Rytų Ukrainos separatistams.
Vasarį Rusijos Sočio kurorte su V. Putinu susitikęs trijų dienų derybų A.Lukašenka pripažino, kad jiedu aptarė savo šalių sąjungą, bet pabrėžė, kad abu laikėsi atsargios pozicijos.
„Tvirtai sutinkame, kad šiandien neturime daryti pernelyg didelio spaudimo ar imtis žingsnių, kurie padarytų kokios nors žalos“, – pridūrė jis.
Gruodį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva, remdamasi 1999 metų susitarimu dėl „sąjunginės valstybės“ sukūrimo, yra pasiruošusi didesnei integracijai su Baltarusija, pavyzdžiui, įsivedant bendrą valiutą, sujungiant muitų tarnybas ir teismus.
Vis dėlto Rusija neigia, kad deramasi dėl visiško valstybių susivienijimo.
