A.Lukašenka šią poziciją išsakė per Minske antradienį vykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kazachstano vadovu Nursultanu Nazarbajevu.
Per iki nakties užsitęsusias derybas A.Lukašenka kelis kartus priminė, kad Eurazijos Sąjunga turėtų būti oficialiai įkurta 2015 metų sausio 1 dieną, tačiau „nesureguliuotų klausimų sąrašas kelia nerimą“, rašo įtakingas Rusijos verslo dienraštis „Kommersant“.
Pasak Baltarusijos lyderio, ekspertai siūlo pasirašyti sutartį dėl tos sąjungos įkūrimo, palikus neišspręstus kai kuriuos esminius klausimus.
„Turi egzistuoti visavertė muitų sąjunga – be jokių apribojimų, juo labiau energetikos išteklių srityje. Novatoriški susitarimai, numatyti įgyvendinti per 10 metų, atrodo keistai ... Tuomet reikia ir Eurazijos Sąjungą kurti po 10 metų“, – sakė A.Lukašenka.
Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos per šį susitikimą tikėjosi išspręsti trijų valstybių vadovai – ar reikia išlaikyti tarifinius ir netarifinius suvaržymus Rusijos prekių eksportui, pirmiausiai naftos tiekimui Baltarusijai.
Tie suvaržymai turėtų būti panaikinti nuo 2015 metų, tačiau toks žingsnis gali atnešti didelių nuostolių Rusijos biudžetui.
Kaip rodo Rusijos finansų ministerijos duomenys, tie nuostoliai gali siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių (74,7 mlrd. litų), jeigu bendrovės pradės eksportuoti prekes per partneres Baltarusijoje.
Pasak Eurazijos ekonominės komisijos kolegijos pirmininko Viktoro Christenkos, Rusija ir Baltarusija iki šių metų pabaigos turi išspręsti šį ginčą dvišalėse derybose, o vėliau aptarti vieningosios naftos ir dujų rinkos, kurią planuojama įkurti iki 2025 metų, veiklos sąlygas.
Eurazijos Ekonominė Sąjunga, kaip planuojama, turi pakeisti mažiau įpareigojančią Eurazijos muitų sąjungą, kurią Rusija su dviem minėtomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis įkūrė siekdama suformuoti laisvosios prekybos zoną, galinčią konkuruoti su 28 nares turinčia Europos Sąjunga.
V.Putinas užsimojo įkurti postsovietinėje ekonominėje erdvėje sąjungą, prie kurios kada nors galėtų prisijungti kitos šalys, tokios kaip Turkija ir Indija.
Tačiau šiam uždaviniui, kuris turėjo tapti V.Putino trečiosios kadencijos Kremliaus vadovo poste pagrindiniu projektu, skaudų smūgį sudavė Ukrainos nusigręžimas nuo Maskvos.
