„Reuters“ televizijos operatorius, kuris buvo procese, pranešė, kad 43 metų žurnalistė nuteista pagal Baltarusijos BK 342 str. „už veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, organizavimą, arba aktyvų dalyvavimą juose“. Didžiausia bausmė pagal šį straipsnį – laisvės atėmimas iki trejų metų.
Jos vyras buvo nuteistas prieš dvi dienas penkerius metus kalėti už masinių riaušių organizavimą.
Po nuosprendžio paskelbimo ketverių metų vaiko motina I.Chalip buvo paleista iš arešto teismo salėje.
„Man kelia susirūpinimą nuosprendis mano vyrui. Valdžiai jis dabar – kaip Luisas Corvalanas. Ir jis neatliks bausmės laiko iki galo, jis bus panaudotas pakeisti į maistą ir paskolas“, – sakė I.Chalip, omenyje turėdama Čilės komunistų lyderį L.Corvalaną, kurį aštuntame dešimtmetyje tuometė SSRS valdžia iškeitė į sovietinį disidentą Vladimirą Bukovskį.
„Visą šį laiką mėginau suprasti, kodėl esu laikoma tardymo izoliatoriuje, po to – namų arešte. Ką gi moteris su vaiku gali padaryti tokio baisaus. O po savo vyro pareiškimo, kad jam grasino (šantažavo I.Chalip ir jo sūnaus saugumu), aš supratau, kad esu laikoma įkaite“, – sakė I.Chalip žurnalistams pirmadienį Zavodskojaus rajono teisme.
Ji pabrėžė, kad po nuosprendžio paskelbimo ši padėtis beveik nepasikeitė. „Aš ir dabar tebesu įkaitė. Tai ne lygtinė bausmė, kaip Mercelevui. Po dvejų metų mane vėl teis ir aiškinsis, ar aš tapau verta mūsų visuomenės piliete. O ar galima pavadinti verta piliete opozicijos žurnalistę?“, – pažymėjo I.Chalip.
Ji pabrėžė, jog mano, kad jos vyras yra nacionalinis didvyris, ir pridūrė, kad faktiškai jo rinkimų kampanija tęsiasi ir dabar.
„Ir mes (su sūnumi) tebesame įkaitai“, – sakė I.Chalip žurnalistams. I.Chalip buvo areštuota drauge su vyru ir po dviejų mėnesių kalėjime jai buvo paskirtas namų areštas.
Tokį pat nuosprendį gavo buvusio kandidato Nikolajaus Statkevičiaus rinkimų štabo vadovas Sergejus Marcelevas, kuris nuteistas drauge su I.Chalip.
Neužregistruotos politinės partijos vadovą „Baltarusijos krikščioniškoji demokratija“ Pavelą Severincą, buvusio kandidato į prezidentus Vitalijaus Rymaševskio rinkimų štabo vadovą, tas pats teismas nuteisė trejų metų laisvės apribojimo bausme atvirojo tipo įstaigoje. Teismas priėmė nutartį įskaityti P.Severincui į bausmės laiką kardomąjį įkalinimą tardymo izoliatoriuje.
P.Severinecui valstybės kaltintojas prašė paskirti trejus metu laisvės apribojimo bausmę, nusiunčiant į bausmių atliko vietas.
Pagal tą patį straipsnį teisiami buvę kandidatai į prezidentus Vladimiras Nekliajevas ir Vitalijus Rymaševskis, kurių baudžiamosios bylos šiuo metu nagrinėjamos Minsko Frunzės rajono teisme.
Iš viso „gruodžio 19-osios byloje“ iki šiol jau nuteisti 25 žmonės.
Gegužės 14 dieną teismas pripažino buvusį kandidatą į Baltarusijos prezidentus Andrejų Sanikovą kaltu masinių riaušių Minske organizavimu ir nuteisė jį 5 metus kalėti sustiprinto režimo kolonijoje.
Anksčiau Rusijos piliečiams Artiomui Breusui ir Ivanui Gaponovui buvo paskirtos kiekvienam 300 bazinių dydžių (maždaug 3,5 tūkst. dolerių) nuobaudos.
Buvusio kandidato A.Sanikovo sekretorius spaudai Aleksandras Oroščenkovas gavo ketverius metus kalėti sustiprinto režimo pataisos įstaigoje. Taip pat po ketverius metus kalėti nuteisti Vasilijus Parfenkovas, Alesis Kirkevičius ir Pavelas Vinogradovas.
Dmitrijus Novakas, judėjimo „Už laisvę“ aktyvistas Nikita Lichovidas, Olegas Gnedčikas, Olegas Fedorkevičius ir Dmitrijus Doroninas gavo po 3,5 metų laisvės atėmimo.
Aleksandras Molčianovas, Dmitrijus Drozdas, Andrejus Protasenia, Vladimiras Chomičenka, Vladimiras Jarmonenka, Ilja Vasilevičius, Fiodoras Mirzajanovas, Vladimiras Lobanas, Sergejus Kazakovas, Jevgenijus Sekretas, Vitalijus Macukevičius gavo po trejus metus.
Dmitrijus Bondarenka – buvusio kandidato į prezidentus A.Sanikovo patikėtinis, nuteistas 2 metus kalėti bendrojo režimo kolonijoje. Dmitrijus Medvedis nuteistas trejų metų laisvės apribojimo bausme atvirojo tipo įstaigoje.
Po daugiatūkstantinių protestų prieš A.Lukašenkos išrinkimą ketvirtajam laikotarpiui 2010 metų gruodį milicija sulaikė šimtus ir areštavo keliasdešimt opozicionierių, tarp jų septynis iš devynių A.Lukašenkos varžovus rinkimuose.
Atsakydamos į mitingo išvaikymą ir jo dalyvių areštus Europos Sąjunga ir JAV įvedė vizų sankcijas A.Lukašenkai ir dar pusantram šimtui Baltarusijos pareigūnų.
ES pagrasino sugriežtinti sankcijas, jeigu bus paskelbti nauji kaltinamieji nuosprendžiai, o Europos Parlamentas paragino įvesti ekonomines sankcijas Baltarusijai, kuri išgyvena sunkiausią finansų krizę per pastaruosius dešimt metų.
