Čekijos armijos generolas Petras Pavelas sakė, kad NATO kolektyvinės gynybos principą apibrėžiančiame Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajame straipsnyje yra aiškiai suformuluota, kad Aljansas besąlygiškai ateis į pagalbą bet kuriai savo narei, jeigu ji bus užpulta.
NATO Karinio komiteto pirmininkas P.Pavelas šiuos komentarus naujienų agentūrai AP išsakė prieš ateinantį savaitgalį Kanados mieste Halifakse vyksiantį Tarptautinį saugumo forumą – pirmąją didelę nacionalinio saugumo konferenciją po D.Trumpo pergalės praeitą savaitę vykusiuose rinkimuose.
Vien D.Trumpo svarstymai dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio taikymo, išsakyti per prezidento rinkimų kampaniją, gali supurtyti saugumo architektūros, po Antrojo pasaulinio karo lėmusios Europos stabilumą, pamatus. Prezidento rinkimų kampanijos metu D.Trumpas teigė, kad NATO sutarties 5-ąjį straipsnį būtų galima taikyti tik įvertinus, kaip sąjungininkė, kuriai reikalinga bloko pagalba, vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Tokiu atveju būtų paveiktos ir Estija, Latvija bei Lietuva, jei Rusija jas nuspręstų užpulti.
Be to, D.Trumpas NATO pavadino „atgyvenusia“ organizacija ir Amerikai nenaudingu susitarimu.
Tik keturios kitos sąjungininkės – Jungtinė Karalystė, Estija, Graikija ir Lenkija – laikosi minimalaus NATO reikalavimo skirti gynybos reikmėms 2 proc. BVP.
„Transatlantiniai santykiai tęsiasi jau beveik 70 metų ir yra tokie įpareigojantys, kad nė vienas Amerikos prezidentas neišdrįstų jų suardyti ir to daryti net nenorėtų, nes mes, esantys abiejuose Atlanto vandenyno krantuose, suprantame, kad NATO yra svarbi ir Europos sąjungininkėms, ir Šiaurės Amerikai. Todėl privalome turėti sutartį, įpareigojančią mus visus“, – sakė P.Pavelas.
„Manau, nėra būtinybės kelti klausimų dėl NATO principų“, – pridūrė jis.
JAV administracijos neretai priekaištaudavo – kai kada itin aštriai – kad daugelis NATO narių neprisideda prie Aljanso biudžeto. JAV įnašas sudaro per 70 proc. visų NATO gynybai skiriamų lėšų.
Tik keturios kitos sąjungininkės – Jungtinė Karalystė, Estija, Graikija ir Lenkija – laikosi minimalaus NATO reikalavimo skirti gynybos reikmėms 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
D.Trumpas savo ruožtu laikosi nuomonės, kad išlaidų gynybai skyrimas būtų išankstinė sąlyga, lemianti Amerikos pasirinkimą, ar ginti į pavojų papuolusią sąjungininkę.
Jeigu tokie perspėjimai būtų įgyvendinti, jie būtų netikėtas galingiausios NATO valstybės atotrūkis nuo ligšiolinės Aljanso, save vadinančio sėkmingiausiu pasaulio istorijoje kariniu bloku, politikos.
„Penktasis straipsnis yra gana aiškus, – sakė P.Pavelas. – Manau, šio įsipareigojimo bus laikomasi bet kokioje situacijoje. Taip pat man atrodo, kad visos Europos sąjungininkės turėtų visokeriopai stengtis vykdyti savo įsipareigojimus.“
P.Pavelas nurodė, kad yra visiškai pagrįsta, jog bus didinamas spaudimas narėms vykdyti įsipareigojimus. Jis sutiko, kad JAV tenka pernelyg didelė naštos dalis, bet nepritarė neigiamam D.Trumpo požiūriui į NATO. „Tikrai nevadinčiau NATO atgyvenusia. NATO yra kaip visada svarbi“, – sakė jis.
P.Pavelas išreiškė viltį, kad D.Trumpas, tapęs išrinktuoju JAV prezidentu, pradės švelninti savo pareiškimus.
Čekų generolas taip pat paminėjo, kad Rusija siekia politinių tikslų, naudodama karinę jėgą, o XXI amžiuje tai yra nepriimtina.
„Esame liudininkai pirmojo jėga pasiekto neteisėto ribų pasikeitimo nuo Antrojo pasaulinio karo“, – sakė jis galvoje turėdamas Krymą.
Rusija aneksavo Krymą 2014 metų kovą, kai Ukrainoje po kelis mėnesius trukusių protestų buvo nuverstas Maskvos remtas prezidentas. Dar po mėnesio Rytų Ukrainoje kilo separatistinis konfliktas su prorusiškais sukilėliais, palaikomais Maskvos.
Vakarų šalys reagavo į Maskvos veiksmus Kryme ir paskelbė Rusijai ekonomines sankcijas
P.Pavelas išreiškė viltį, kad D.Trumpas, tapęs išrinktuoju JAV prezidentu, pradės švelninti savo pareiškimus.
