Už AfD šiuose rinkimuose balsus atidavė beveik šeši milijonai vokiečių. Tokie skaičiai stebina šalyje, besistengiančioje nusikratyti savo niūros antisemitinės praeities.
Tiesa, partija rinkimuose į Bundestagą liko trečia. Pirmąja vieta džiaugėsi 32,9 proc. balsų surinkusi kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU).
Antrieji liko buvusio Europos Komisijos (EK) prezidento Martino Schulzo vadovaujami socialdemokratai, sulaukę 20,5 proc. rinkėjų paramos.
Šaknys – A.Merkel partijoje
„Alternatyva Vokietijai“ buvo įkurta 2013-ųjų pavasarį. Ją įkūrė grupelė konservatorių elito, kurių dauguma anksčiau priklausė A.Merkel vadovaujamai CDU.
AfD pirmtakai tikino esą nepatenkinti partijos politikos polinkiu į centrą ir kanclerės sprendimu Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigais paremti Graikiją.
2015-aisiais Vokietiją pasiekė beveik milijonas prieglobsčio prašytojų. Tuomet AfD daugiausia dėmesio ėmė skirti vidaus saugumui ir imigracijai.
Jų retorika tapo vis labiau nacionalistine ir populistine, o kai kurių kritikų manymu – rasistine. AfD nariai skatino vokiečius permąstyti nacionalinę kaltės išpirkimo ir nacių nusikaltimų prisiminimo kultūrą.
Sekmadienį AfD vakarėlyje minia giedojo nacionalinį himną – toks vaizdas šalyje, po Antrojo pasaulinio karo besistengiančioje nedemonstruoti perdėto nacionalizmo, gana retas.
Savo ruožtu Vokietijos centrinė žydų taryba teigė, kad AfD patekimas į parlamentą tik sustiprino didžiausias jų baimes dėl kraštutinės dešinės atgimimo. Tiesa, vienas AfD lyderių Alexanderis Gaulandas pirmadienį tikino, kad partijos platformoje nėra nieko, kas turėtų kelti nerimą žydams.
Įvairiapusiški lyderiai
Frauke Petry – partijos lyderė ir AfD užsienyje reprezentuojantis veidas. Nors ji laikoma pakankamai nuosaikia politinio judėjimo nare, F.Petry neseniai įsivėlė į konfliktą su nemaža dalimi partijos bendražygių.
Priežastis – jų noras iš AfD išmesti narį Björną Höcke'ą už tai, kad šis netiesiogiai skatino vokiečius nebesijausti kaltais dėl holokausto ir nacių nusikaltimų.
Pirmadienį F.Petry dar labiau pagilino konfliktą su kitais partijos lyderiais pranešdama, kad neketina jungtis prie AfD frakcijos Bundestage. Tiesa, ji buvo išrinkta vienmandatėje apygardoje, todėl vis tiek galės dirbti parlamente.
Kitas partijos lyderis, kuris greičiausiai vadovaus AfD frakcijai – 76 metų amžiaus A.Gaulandas, buvęs laikraščio leidėjas ir Heseno gubernatorius. Jis šias pareigas ėjo priklausydamas Krikščionių demokratų sąjungai.
Vienu žymiausių partijos veidų laikoma ir 38 metų amžiaus Alice Weidel – buvusi „Goldman Sachs“ bankininkė.
Nepaisant nacionalistinės retorikos, šie lyderiai – labai įvairiapusiški. Pavyzdžiui, F.Petry, kaip ir A.Merkel, buvo mokslininkė, ji laisvai kalba angliškai.
O A.Weidel didžiuojasi puikiomis kinų kalbos žiniomis ir augina vaikus su kita moterimi.
Nusiteikimas prieš ES
„Alternatyva Vokietijai“ pažadėjo atkurti teisėtvarką ir nacionalinio pasididžiavimo jausmą – ši tema jautri daugeliui vokiečių.
„Alternatyva Vokietijai“ pažadėjo atkurti teisėtvarką ir nacionalinio pasididžiavimo jausmą – ši tema jautri daugeliui vokiečių.
Kai sekmadienį paaiškėjo rinkimų rezultatai, Berlyne, Hamburge, Frankfurte ir Kelne įsiplieskė protestai, smerkiantys nacionalistinę partijos retoriką ir kaltinantys AfD nacių palaikymu.
„Nėra jokios teisės į nacių propagandą“, – rinkimų naktį šalia AfD būstinės skandavo protestuotojai.
A.Weidel žadėjo „inicijuoti parlamentinį tyrimų komitetą prieš Angelą Merkel“, kad paneigtų jos migracijos politikos teisinį pagrindą ir „labai ryžtingai parodytų šios ponios padarytus įstatymo pažeidimus“.
Tarp partijos pažadų – sustiprintas sienų saugumas ir priešinimasis tolesnei Europos Sąjungos integracijai. Taip pat AfD siekia, kad Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų naudojami kaip parama užsienio bankams. Be to, AfD nori perorganizuoti pensijų sistemą.
Partija taip pat pasižymi antiislamiškais sentimentais, tikina, kad ši religija negerbia konstitucijos ir šalies įstatymų, nėra suderinama su Vokietijos demokratija.
Paskatino balsuoti nebalsuojančius
Už atvirai rasistinę partiją sekmadienį balsavo beveik šeši milijonai vokiečių. Net 1,2 mln. balsų atidavė tie, kurie per praeitus rinkimus nebalsavo apskritai.
AfD manipuliavo jausmu, kad įstatymų leidėjai nesugebėjo įsiklausyti į individualius rūpesčius ir prarado orientaciją šiame vis labiau globaliame pasaulyje.
Dar milijonas AfD rinkėjų anksčiau palaikė kanclerės bloką – CDU ir jos seserinę partiją Krikščionių socialistų sąjungą. Ši politinė jėga anksčiau dominavo pietinėje Bavarijos žemėje.
Partija pasiglemžė ir politinės kairės rėmėjus – beveik 500 tūkst. už AfD balsus atidavusių rinkėjų anksčiau palaikė centro kairiųjų Socialdemokratų partiją (SPD), 400 tūkst. – Kairiųjų partiją.
AfD manipuliavo jausmu, kad įstatymų leidėjai nesugebėjo įsiklausyti į individualius rūpesčius ir prarado orientaciją šiame vis labiau globaliame pasaulyje.
Iššūkiai – nuo pirmos dienos
„Alternatyva Vokietijai“ – trečia didžiausia partija parlamente, iškovojusi 94 vietas iš 709. Tiesa, nepanašu, kad judėjimas vadovaus opozicijai – šis įtakingas vaidmuo teks antrai likusiai Socialdemokratų partijai. Ji po praėjusių parlamento rinkimų suformavo koaliciją su laimėjusia A.Merkel partija, tačiau tikino šiemet to nebedarysianti.
Tai, kiek stipri bus AfD, priklausys ir nuo to, ar partija sugebės išlaikyti savo frakciją – pirmieji nesutarimai išryškėjo praėjus vos keletui valandų po istorinės pergalės.
Pirmadienį F.Petry populiariausios rytinės laidos metu neigė A.Gaulando pasisakymus apie kanclerės „medžioklę“. Per vėliau vykusią spaudos konferenciją ji, stovėdama greta A.Gaulando ir A.Weidel, pareiškė neprisijungsianti prie partijos frakcijos ir paliko salę neatsakiusi į klausimus.
Toks teatrališkumas sufleruoja, kad jaunai partijai pirmiausia reikia tvarkos savo viduje – tik tuomet ji galės bandyti tapti konstruktyvia opozicine jėga.
Įtaka kol kas nepamatuojama
Timas Lochocki iš JAV įsikūrusio Vokietijos Maršalo fondo pastebi paradoksą: AfD patekimas į parlamentą skatins centristų vyriausybę derėtis su dešiniaisiais, tačiau ji išliks griežtai proeuropietiška.
Anot T.Lochocki, AfD pademonstravo, kad imigracijos ar euro klausimai didelę įtaką darė 5–10 proc. rinkėjų. Partija norėtų, kad šie klausimai ir toliau išliktų aktualūs.
„Jie (AfD) gali paveikti retoriką“, – sakė T.Lochocki ir pridūrė, kad „Alternatyvos Vokietijai“ įtaka priklausys daugiausia nuo to, ar CDU ir SPD sugebės atgauti rinkėjų paramą tokiais jautriais klausimais kaip imigracija ir euras.
Anot T.Lochocki, AfD parodė, kad imigracijos ar euro klausimai buvo svarbūs 5–10 proc. rinkėjų. Partija norėtų, kad šie klausimai ir toliau išliktų aktualūs.
T.Lochocki pridūrė, kad, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, rinkimų rezultatus visada nulemdavo ekonomika, tačiau šiemet situaciją pakeitė pabėgėlių krizė.
„Tai niekada nedarė didelės įtakos rinkimams, kadangi migracija nebuvo svarbus klausimas. Tačiau dabar yra“, – sakė T.Lochocki.
