Ambasadorė: papildoma JAV karinė pagalba Izraeliui neturės įtakos pagalbai Ukrainai

Amerikiečių ambasadorė prie NATO antradienį pareiškė, kad JAV sprendimas padidinti karinę pagalbą Izraeliui po netikėto palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio neturės neigiamos įtakos ginklų tiekimui Ukrainai.
REUTERS-Scanpix nuotr.
REUTERS-Scanpix nuotr.

„Dėl klausimo, ar JAV parama Izraeliui gali būti teikiama JAV paramos Ukrainai sąskaita, mes nenumatome jokių didelių iššūkių“, – žurnalistams sakė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith (Džulijan Smit).

„Įtariu, kad Jungtinės Valstijos sugebės ir toliau sutelkti dėmesį į mūsų partnerystę ir įsipareigojimą užtikrinti Izraelio saugumą, kartu vykdydamos savo įsipareigojimus ir pažadą toliau remti Ukrainą“, – nurodė ji. 

Sekmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) įsakė Vašingtono laivams ir karo lėktuvams priartėti arčiau Izraelio, be to, žydų valstybei siunčiama nauja karinė pagalba.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Krizė Izraelyje kilo tuo metu, kai Baltieji rūmai po sumaišties JAV Kongrese stengiasi rasti būdą, kaip užtikrinti tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai.

Trečiadienį Kyjivo šalininkai susitiks Briuselyje aptarti ginklų tiekimo, taip pat Ukrainos kontrpuolimo ir oro gynybos, skirtos apsisaugoti nuo galimų Rusijos žiemos atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą.

„Tikiuosi, kad daugiausia dėmesio bus skiriama oro gynybai ir amunicijai, nors, be abejo, ukrainiečiai pateiks įvairių kitų prašymų“, – teigė J. Smith. 

J. Bidenas šiuo metu bando nuraminti sąjungininkus dėl Vašingtono paramos Kyjivui po to, kai JAV Kongrese pasiektas laikinas susitarimas, kad būtų išvengta vyriausybės uždarymo, tačiau į jį nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai.

Nuo praėjusių metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV suteikė Kyjivui tiek karinės paramos, kiek visos Europos NATO narės ir Kanada kartu sudėjus.

Vakarų šalių diplomatai prie NATO tvirtina, kad nėra pavojaus, jog artimiausiu metu ginklų tiekimas Ukrainai gali būti nutrauktas.

Tačiau Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas perspėjo, kad blokas nesugebės užpildyti finansavimo spragos, kurią paliktų Jungtinės Valstijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų