„Šiuo atveju tai nėra jėgos demonstravimas. Dar daugiau – kas sako, kad šis laivas bus dislokuotas Baltijos jūroje? Yra kitų jūrų ir vandenynų, kur potencialiai egzistuoja įvairios grėsmės“, – interviu BNS sakė ambasadorius.
„Labai norėčiau, kad manimi patikėtume – tai nėra Rusijos žingsnis, kuris sukuria kokią nors grėsmę ar demonstruoja jėgą Baltijos šalims“, – pridūrė diplomatas. Maskva ir Paryžius pastaruoju metu derasi dėl galimo „Mistral“ klasės karo laivo, galinčio plukdyti sraigtasparnius, tankus ir kitą karinę techniką. Šis atakos laivas yra puikiai pritaikytas išlaipinti į krantą greitojo reagavimo pajėgas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) yra pranešusi, jog diplomatiniais kanalais ketina teirautis Lietuvos „strateginės partnerės Prancūzijos“, kokią tiksliai techniką ketinama parduoti ir kokiems veiksmams atlikti ji tinkama. Latvija ir Estija taip pat žada įdėmiai sekti laivo pirkimą.
Rusijos ambasadorius Latvijoje pabrėžė, kad iki šiol nepriimtas galutinis sprendimas dėl laivo pirkimo. Teigiama, kad tokio laivo reikalingumas Rusijos ginkluotėje išryškėjo būtent po 2008 metais įvykusio trumpo Rusijos–Gruzijos karo.
Jei sandoris įvyktų ir Maskva nusipirktų karo laivą iš NATO šalies, tai būtų pirmasis toks atvejis nuo Antrojo pasaulinio karo, nes Rusija nuolat pabrėžė, kad visą savo karinę techniką gamina pati.
