Parwin miršta nuo vėžio, jos laikas šiame gyvenime nenumaldomai senka. Negalima taikyti spinduliuotės, chemoterapija negali jos išgelbėti. Tačiau ne dėl to, kad jos gyvybė gęsta, moteris jaudinasi – jai nerimą labiausiai kelia jos dukters Fatemos ateitis. Jos atžala ketino mokytis koledže ir tapti akušere.
Jeigu Parwin pralaimės kovą su krūties vėžiu, jos sutuoktinis greičiausiai nebeleis dukters į mokyklą, o ją ištekins. Viena burna mažiau su sunkumais susiduriančiai šeimai. viena motina, kuri vienija šeimą, mažiau. Viena išsimokslinusia akušere mažiau.
Parwin istorija yra viena iš tūkstančių tokių Afganistane, kur mirštančios moters gyvybė parodo medicinines problemas, skaudinančias šeimas – tai destabilizuojanti jėga, silpninanti visą šalį. Atėjo laikas pripažinti itin svarbią sąsają tarp moterų sveikatos ir nacionalinio saugumo, rašo portalas.
Neseniai JAV specialusis pasiuntinys Zalmay Khalilzadas pareiškė, kad JAV ir Talibanas parengė gaires susitarimui, galinčiam sudaryti sąlygas kovotojų taikos deryboms su Kabulu. Tačiau desperatiškai trokštant taikos po dešimtmečius beprasmiškai liejamo kraujo, afganai – ypač Afganistano moterys, kurios dar nėra dalis derybų – labiausiai nerimauja, kad sunkiai iškovotos teisės ir subtilūs laimėjimai nueis perniek dėl staigaus JAV pasitraukimo, vadovaujamo prezidento Donaldo Trumpo. Visa tai turės pasekmių.
Nepaisant to, kad JAV išleido daugiau kaip 132 mlrd. JAV dolerių Afganistano rekontrukcijai, taip pat, skaičiuojama, 800 mlrd. dolerių karui, Talibanas kontroliuoja didesnę teritoriją nei 2001-aisiais. Įvyko pokyčių į gera medicinoje, švietime ir teisės srityje nuo Talibano valdymo laikų, tačiau tūkstančiai afganų šalyje vis dar neturi pagrindinių dalykų. Mirtys per nėštumą ir gimdant, krūties vėžys vis dar du didžiausi moterų Afganistane žudikai. Tokioms moterims kaip Parwin realybė yra tokia, kad Afganistanas tebeturi vos vieną onkologą visai tautai. Visa tai kelia klausimą: ar JAV turėjo investuoti daugiau į moterų sveikatą – į moteris apskritai? Ar tai būtų davę daugiau naudos?
Kas jeigu prieš 17 metų JAV būtų nusprendusios, kad moterys yra svarbiausias dalykas stabilizuojant ir atstatant Afganistaną, kaip rodo vis daugiau duomenų? Jungtinės Valstijos skyrė lėšų pastangoms gerinti moterų sveikatą, ekonominiam stabilumui ir geroms vyriausybės programoms. „Neturiu supratimo, kodėl nerimas dėl Afganistano moterų sveikatos priimamas taip rimtai tarptautinės bendruomenės“, – pareiškė Belquisas Ahmadi, vyresnioji programos vadovė, atsakinga už JAV taikos instituto Afganistano programą.
Maihan Abdullah, Afganistano Nacionalinės vėžio kontrolės programos vadovas, iš arti matė, kaip destabilizacija daro įtaką moterims, kurių tūkstančiai miršta nuo krūties vėžio. Jis matė kaip vaikai tampa apleistais ar našlaičiais dėl to, kad jų motinos miršta nuo vėžio. Tie vaikai galiausiai „baigia“ gatvėse, sako jis, jie elgetauja, kad išgyventų, rizikuoja įsitraukdami į gaujas ir jungdamiesi prie sukilėlių. „Visa šeima priklauso nuo moters“, – sako jis, pridurdamas, kad ypač turint minty, kad karas atėmė tiek daug Afganistano vyrų, palikdamas vienišas moteris vyrų dominuojamoje visuomenėje.
Visa šeima priklauso nuo moters, – sako jis, pridurdamas, kad ypač turint minty, kad karas atėmė tiek daug Afganistano vyrų, palikdamas vienišas moteris vyrų dominuojamoje visuomenėje.
Nors JAV investicijos į Afganistano moterų sveikatą – lašas jūroje palyginti su karui skirtu biudžetu – rezultatai buvo ženklūs, ypač kalbant apie pastangas pažaboti nerimą keliantį motinų mirtingumą. Nors gimdančių ar nėščių moterų mirtingumas vis dar yra didžiausia moterų mirties priežastis šalyje, tokių mirčių skaičius labai sumažėjo dėl JAV ir tarptautinių pastangų remti bei finansuoti Afganistano akušerijos mokymus. Pasaulio bankas apskaičiavo, kad 1340 moterų mirė už kiekvieną 100000 naujų gyvybių 1990-aisiais, palyginti su 396 moterimis – 2015-aisiais. Kūdikių mirtingumas taip pat sumažėjo, nors ir tebėra didelis.
Milijonai daugiau mergaičių lanko mokyklas, nors apie 40 proc. mokyklinio amžiaus vaikų vis dar nesimoko, be to, ne mažiau kaip 85 proc. pietinių provincijų, pvz., Helmando ir Kandaharo, mergaičių negauna išsilavinimo.
Milijonai daugiau mergaičių lanko mokyklas, nors apie 40 proc. mokyklinio amžiaus vaikų vis dar nesimoko, be to, ne mažiau kaip 85 proc. pietinių provincijų, pvz., Helmando ir Kandaharo, mergaičių negauna išsilavinimo.
Afganistanas sėkmingai priėmė įstatymus, kad apsaugotų moteris, tarkime, 2009 m. – dėl smurto prieš moteris panaikinimo, nors jis dažnai nėra vykdomas ir daugelis moterų vis dar yra be apsaugos. Ir nors moterys sudaro beveik trečdalį Afganistano parlamente, įstatymų leidėjos dažnai derybose ir pokalbiuose, kurie galėtų lemti šalies ateitį, nedalyvauja.
Nepaisant to, daugiau nei 17 metų po to, kai JAV vadovaujamos Afganistano karinės pajėgos išvedė Talibaną iš Kabulo, moterų įgalinimas, kurį JAV vyriausybė paskelbė kaip priežastį įsiveržti, užimti ir likti Afganistane, vis dar Afganistano visuomenėje daugiausiai matomas kaip „nulinės sumos“ žaidimas, rodo neseniai paskelbta Azijos fondo ataskaita.
Tačiau viena iš pagrindinių pastarųjų dvidešimt metų pamokų yra ta, kad saugumą sunku stiprinti ir išlaikyti, kai didelė bendruomenės ir šalies dalis yra neturinti galios ir nusivylusi. Veiksmingiausia kovos su terorizmu strategija yra stiprinti ekonomikos augimą, prieigą prie švietimo ir galimybių, o Afganistane moterys yra svarbiausios priemonės tokiam ekonominiam ir socialiniam stabilumui. Motinos, tokios kaip Parwin, šeimoms yra ramstis, jos stovi fronto linijose Afganistano kare prieš skurdą, neraštingumą ir prastą sveikatą, jos atsakingos už emocinį ir namų ūkio stabilumą. Tai daugiausia motinos, kurios savo gyvenimą skiria „nematomam darbui“, pavyzdžiui, užtikrindamos, kad jų vaikai būtų pamaitinti, apsirengti, prižiūrimi ir, jei įmanoma, išsilavinę, taip pat kaip motinos, kurios mokė savo dukteris slaptai, kai Talibanas uždraudė švietimą mergaitėms ir moterims.
Tačiau JAV strategija, skirta Afganistano moterų ekonominėms perspektyvoms didinti, iš esmės tebuvo milijonų dolerių mokėjimas sutarties dalyviams ir tarptautinėms organizacijoms, daugeliui laikinai išsiųstų į Afganistaną. Visos jos tik minimaliai buvo susitelkusios ties bendruomenės ir afganistaniečių palaikymu.
Didžioji pinigų dalis buvo skirta amerikiečiams ir užsieniečiams, kurie mokė moteris ir didžiulėms išlaidoms, susijusioms su amerikiečių išlaikymu, saugumu ir įdarbinimu Afganistane.
Šios pastangos dažnai nepasiekia moterų, kurios yra labai svarbios Afganistano stabilumui ir beviltiškai laukia pagalbos. Susipažinkite su Sherbano, moterimi, kuriai dabar maždaug 20, bet ji miršta nuo krūties vėžio. Guzelį ji aptiko krūtimi maitindama aštuntą savo vaiką, tačiau nerado moters gydytojos prie namų konflikto nuniokotame Helmande.
Kultūriškai Afganistano moterys paprastai negali arba nerodo tokių jautrių kūno dalių vyrams, kurie nėra šeimos nariai. Taigi ji laukė mėnesius, kol galiausiai nuėjo pas slaugytoją, kuri perdavė jos simptomus vyrui gydytojui. Jis rekomendavo vykti į Pakistaną, kur daugiau investuota į medicinos sektorių, ir ji galėtų naudotis geresnėmis diagnostikos ir gydymo įstaigomis, tačiau neturėjo tam pinigų.
Jos vyrui pavyko surinkti kelis šimtus dolerių pardavinėjant vynuoges, užaugintas prie namų, kad jo žmona Jamhuriat ligoninėje galėtų gauti gydymą. Ši ligoninė turi vienintelį šalies onkologijos skyrių, kuriame pacientai kartais lovose turi miegoti po du. Ten ji išgirdo mirties nuosprendį – jai diagnozuotas vėlyvosios stadijos krūties vėžys. „Mūsų visuomenėje vėžys reiškia mirtį“, – sako Zohra Ghior, vaikščiodama po ligoninę.
JAV vedant derybas su Talibanu Afganistano vyriausybė ir JAV sveikatos organizacija paragino pasaulinius medicinos partnerius judėti į priekį su planais investuoti apie 25 mln. dolerių privačių lėšų į krūties vėžio aptikimą ir gydymą.
Nors įvyko gerų pokyčių, M.Abdullah sako, kad tūkstančiai moterų ir toliau kasmet mirs dėl krūties vėžio, nepaisant gydytojų ir seselių pastangų, kurios dažnai moka už chemoterapinius vaistus iš savo kišenių, kad išgelbėtų moteris.
Taikos susitarimas su Talibanu neužtikrina teisių. Daugelis afganų baiminasi, kad gali būti grąžinti apribojimai moterims ir visuomenei apskritai. Tokių moterų kaip Parwin, Sherbano ir 25 metų Abida, penkių vaikų motina – keturios iš jų dukros, mirtys turės toli siekiančių ir ilgalaikių pasekmių šeimai, bendruomenei ir, be abejo, visai šaliai . „Aš atidaviau savo sveikatą į Dievo rankas“, – sako Abida.
Aš atidaviau savo sveikatą į Dievo rankas, – sako Abida.
Abida sugebėjo išgyventi antskrydžius prieš metus Jalalabade, kur jos šeimos namai. Ji slepia kūno randus po skara, ji neteko keturių pirštų, tačiau liko gyva. Vis dėlto vėžys ją pražudys.