Daugelis JAV politikos apžvalgininkų iš tiesų sutinka, kad kontrastas tarp grandiozinių D.Trumpo pažadų ir padriko jų pildymo didžiulis.
Taip, dalį pažadų šis ekscentrikas ištesėjo – imigracijos srautai į Ameriką smarkiai sumažėjo, JAV pasitraukė iš kelių svarbių Baracko Obamos eroje suderėtų tarptautinių susitarimų, Aukščiausiajame Teisme jau dirba net šeši konservatyvūs teisėjai, turintys aiškią daugumą prieš liberalus.
Tačiau tie keli D.Trumpo sėkmingo darbo pavyzdžiai dabar daug kam tiesiog neįdomūs. Taip jau nutiko, kad bet kokios pagyros dėl, pavyzdžiui, daugumai amerikiečiui pinigines pastorinusios mokesčių reformos paskęsta karčioje realybėje.
O tikrovė tokia, kad koronaviruso pandemija, apie kurią D.Trumpo administracija per daugiau nei pusmetį neišmoko net tinkamai kalbėti su visuomene, ekonominė krizė ir pakilusi rasinė įtampa neleidžia amerikiečiams atsipūsti.
„Trumpo retorika mažų mažiausiai pakeitė požiūrį į Baltuosius rūmus. Pasikeitė ir prezidento žodžio svorio vertinimas bei galimybės iš to žodžio išskaityti būsimos politikos gaires.
Lyderis kliovėsi strategija užversti viešąją erdvę skambiais teiginiais ir taip iš dalies kompensuoti faktą, kad realių pokyčių jam visiškai nepavyko įgyvendinti“, – 15min sako Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Nė kiek nereikšminga apkalta
Net D.Trumpo pažadai, kuriuos jis, regis, ir išpildė, reikalauja išnašų. 2016-aisiais jis skelbė, kad ties JAV siena su Meksika pastatys tūkstančių mylių ilgio barjerą.
Bet iš tikrųjų iškilo tik keliolika naujų barjero mylių, dar daugiau nei 300 km ilgio tvoros dalis buvo renovuota. Meksika, skirtingai nei žadėjo D.Trumpas, už šiuos darbus nesumokėjo nė cento.
D.Trumpo administracija kartu su Kongreso respublikonais taip pat įvykdė didžiausią per tris dešimtmečius mokesčių reformą, baudžiamojo teisingumo reformą, panaikino krūvą įvairiausių taisyklių.
„Mokesčių reforma galėjo būti įgyvendinta tik turint platų respublikonų pritarimą. Kairieji su respublikonų strategija gal ir nesutinka, bet tokia ideologinė kova vyksta jau kelis dešimtmečius“, – teigė L.Kojala.
„Kalbėjausi su vienu tikru respublikonu, ir jis išskyrė būtent teisėjus bei mokesčių reformą, – 15min sakė ir Europos užsienio ryšių tarybos asocijuotas analitikas, Kembridžo universitete studijuojantis Justinas Mickus. – Mokesčių reforma, subjektyviai vertinant, buvo priimta kaip pozityvus dalykas.
L.Kojala: mokesčių reforma galėjo būti įgyvendinta tik turint platų respublikonų pritarimą. Kairieji su respublikonų strategija gal ir nesutinka, bet tokia ideologinė kova vyksta jau kelis dešimtmečius.
Dauguma amerikiečių teigė, kad jie tikrai iš to išlošė finansiškai. Bet svarbu atsižvelgti, kad ši reforma labai smarkiai augina JAV valstybės skolą, o čia jau prasidės partinės interpretacijos.
Kol kas respublikonai skolos klausimo nelaikė problema, bet įdomu, kaip bus, jei jie pralaimės rinkimus. Senatorius Tedas Cruzas jau teigė, kad po rinkimų respublikonai vėl pradės skųstis dideliu deficitu. Kitaip tariant, jie vėl pradės eskaluoti temą.“
Bet B.Obamos laikų Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymas (Affordable Care Act) vis dar sėkmingai gyvuoja ir, atrodo, yra vis populiaresnis ne tik tarp demokratų, bet ir tarp respublikonų.
Be to, žadėtų ambicingų investicijų į infrastruktūrą taip ir nesulaukta. Kaip 15min sakė J.Mickus, „Trumpas tiesiog nesugebėjo pasiūlyti normalios alternatyvos.“
Žinoma, iš tikrųjų svarbu, kad D.Trumpas į JAV Aukščiausiąjį Teismą įkišo net tris konservatyvius teisėjus – Neilą Gorsuchą, Brettą Kavanaugh ir, ką tik, Amy Coney Barrett. Dabar tokių teisėjų teisme jau šeši iš devynių.
Tiesa, kadangi Aukščiausiasis Teismas vis tiek turės elgtis atsargiai ir laikytis politinio neutralumo, stebėtojams daugiau nerimo tai, kad D.Trumpas paskyrė daugybę konservatorių į žemesnės instancijos teismus, o juose laisvų vietų jau beveik nėra.
Istorikams visų svarbiausia turbūt bus net ne D.Trumpo pergalės ir klaidos, o jo kaip asmenybės įtaka JAV prezidento institucijai. Jis negailestingai varė kritikus iš vyriausybės institucijų, vietoj ekspertų kliovėsi tokiais specialistais kaip jo dukra Ivanka ir pastarosios vyras Jaredas Kushneris.
Galiausiai D.Trumpas – vos trečiasis JAV prezidentas, kuriam buvo paskelbta apkalta. Jis taip pat – pirmasis prezidentas, po tokios procedūros siekiantis perrinkimo.
Tiesa, praėjus vos keliems mėnesiams Amerikoje apie apkaltą ir D.Trumpo išteisinimą Senatui balsavus pagal partines linijas nekalbama, tad, kaip 15min teigė L.Kojala, į istoriją įeis ir pati apkalta.
„Į istoriją įeis ne tiek pati apkalta, o tai, kokia ji buvo nereikšminga. Dabar, per rinkimų kampaniją, apie apkaltą visiškai nediskutuojama, nes niekas nemano, kad ji yra veiksnys. Būtent tai, kad apkalta tėra detalė, parodo situacijos unikalumą“, – kalbėjo L.Kojala.
Nėra kam gesinti užsidegusio pastato
Bet kokiu atveju jau vykstantys ir antradienį finišuosiantys JAV prezidento rinkimai iš esmės yra referendumas. Piliečių klausiama, kaip jiems patiko D.Trumpo darbas, o nuo amerikiečių atsakymo ir priklausys šio verslininko vieta istorijos knygose.
„Jei jis (D.Trumpas, – red.) bus perrinktas, jis visam laikui pakeis prezidento instituciją, – teigė Douglas Brinkley, istorijos profesorius Raiso universitete. – Dabar jis yra kultinė figūra.
Galima sakyti, kad tarp Amerikos prezidentų jis reitinguojamas dugne šalia Jameso Buchanano, bet pastarasis nebuvo kultinė figūra. Trumpas istorijos knygose figūruos ilgai, nes jo rėmėjai jį laiko tokiu puikiu kaip Abrahamas Lincolnas.“
Be jokios abejonės, didžiausiu iššūkiu D.Trumpui tapo koronaviruso pandemijos suvaldymas. Žinoma, su tokiu nenumatytu kataklizmu susiduria tik labai nedaug lyderių, bet turbūt tik dabartinis JAV prezidentas galėjo taip nemokšiškai reaguoti į krizę.
Ištisus mėnesius D.Trumpas tai menkino grėsmę, tai aiškino, kad situacija visiškai kontroliuojama. Kai padėtis ėmė blogėti, jis iš pradžių tikino, kad gali daryti ką nori, bet tada pradėjo tikinti, jog atsakomybė tenka valstijų gubernatoriams.
O kai ligoninės pradėjo dusti nuo pacientų kiekio ir kai aukų skaičius perkopė šimtą, o tada ir du šimtus tūkstančių, D.Trumpas ėmė liaupsinti abejotinos kokybės vaistus.
J.Mickus: Trumpas iškart užkirto sau kelią tapti patikimu koordinatoriumi, kurio verkiant reikėjo. Vietoj to Trumpas nutarė kurti dar vieną kultūrinį karą.
„Amerikos žmonėms per krizes reikia tikro nacionalinio lyderio, prezidento, kuris suvokia, kad tokiomis akimirkomis svarbi vienybė“, – sako Niujorko universiteto istorikas Timothy Naftali, kovos su pandemija iššūkį lyginantis su tokiais įvykiais kaip Perl Harboro užpuolimas ar 2011-ųjų rugsėjo 11 dienos atakos.
„Vietoj to, kad skatintų šalį vieningai kovoti su virusu, Trumpas juos klaidino kalbėdamas apie pandemiją. Dėl to jis visada bus atsimenamas, nes jo retorika neišvengiamai nulėmė nebūtinas mirtis. Jis kūrė netikro saugumo jausmą, o amerikiečiai tokio melo nepamiršta“, – pridūrė T.Naftali.
„Dar iki pandemijos aiškėjo, kad Trumpo strategija – žerti daugybę prieštaringų pasisakymų – nepasiteisins, kai reikės greito, labai efektyvaus ir koordinuoto sprendimo. Kai reikės nuoseklaus darbo.
Dėl to ir per pandemiją išryškėjo tie trūkumai, kuriuos anksčiau pavykdavo kažkiek užmaskuoti.
Bet kai pradėjo degti pastatas, paaiškėjo, kad komandos, kuri pasirengusi gesinti gaisrą, nėra“, – 15min sakė ir L.Kojala.
J.Mickus savo ruožtu pastebėjo, kad pandemija apskritai „unikaliai nepalanki“ JAV, kurios tokiai situacijai nebuvo pasiruošusios ir nuo seno yra struktūrine prasme labai pažeidžiamos.
„Sveikatos apsaugos sistema siaubingai optimizuota, išmokų dalinimo mechanizmai privatizuoti, bankai sprendžia, ar skolinti gydymui, ar ne. Visa tai sukėlė labai daug kančių.
Bet kuris prezidentas būtų susidūręs su problemomis dėl sisteminių JAV problemų. Tačiau Trumpas sugebėjo labai greitai politizuoti krizę, nes iškart pradėjo aiškinti, kad tai yra demokratų valdomų valstijų problema.
Jis nudegė, nes iškart užkirto sau kelią tapti patikimu koordinatoriumi, kurio verkiant reikėjo. Vietoj to Trumpas nutarė kurti dar vieną kultūrinį karą“, – tvirtino analitikas.
Konservatyvūs teisėjai negarantuoja naudos dešiniesiems
D.Trumpas kaip niekas kitas siautėjo ir internete – meluodamas. Kad ir koks būtų paros metas, tviteryje jis nuolat skelbė įvairiausias žinutes – melagingų ir klaidinančių pranešimų nuo kadencijos pradžios 2017-ųjų sausį susikaupė daugiau nei 20 tūkstančių.
Daug tų žinučių atsiduoda seksizmu, rasizmu. D.Trumpas Šarlotsvilyje žygiavusius neonacius vadino „labai puikiais žmonėmis“, o Afrikos valstybes – „sušiktomis šalimis“.
Jis taip pat teigė, kad demokratų vadovaujami JAV miestai turėtų „supūti“, niekino žurnalistus, imigrantus krikštijo nusikaltėliais. D.Trumpo rėmėjai gėrėjosi „autentiškumu“, bet kritikai vieningai kalbėjo apie grynų gryniausią demagogiją.
„Baltųjų nuoskaudų ir pykčio mobilizavimas visada buvo Amerikos politikos ramstis, – vis dėlto pastebi afroamerikiečių studijų profesorius Prinstono universitete Eddie Glaude. – Negalime laikyti Trumpo išimtimi. Jis tik pratęsia tai, kas visada jau egzistavo.“
Prieš šešis mėnesius D.Trumpas planavo per rinkimų kampaniją kalbėti ne apie saugumą ar „Antifa“, o apie rekordinį ekonomikos augimą, faktą, kad JAV neįsivėlė į jokį naują karą užsienyje.
„Trumpas niekada ir nesiekė būti visos Amerikos prezidentu – jis atstovauja tik savo rinkėjams. Šiuo atveju jis tikrai yra išskirtinis prezidentas – dar labiau fragmentuojasi valstybė.
Dabar labai garsūs abiejų pusių radikalai, o centras, kurį sudaro 80-90 proc. amerikiečių, paliekamas nuošalyje.
Bidenas savo rinkimų kampanijoje bando parodyti, kad būtų visos Amerikos, ypač žmonių, esančių centre, atstovas. Bet klausimas, ar pavyks, dar neatsakytas – norėtųsi, kad prezidentas atstovautų kuo platesniam žmonių ratui“, – kalbėdamas su 15min svarstė L.Kojala.
Tiesa, prieš šešis mėnesius D.Trumpas planavo per rinkimų kampaniją kalbėti ne apie saugumą ar „Antifa“, o apie rekordinį ekonomikos augimą, faktą, kad JAV neįsivėlė į jokį naują karą užsienyje.
Kitaip tariant, kalbėti apie visiškai respublikoniškus pasiekimus – sumažintus mokesčius, dereguliaciją, baudžiamojo teisingumo reformą, daugiau nei 200 konservatyvių teisėjų paskyrimą į federalinius teismus.
„Tose srityse, kur jis nusprendė laikytis tradicinės konservatorių linijos, jis pasirodė labai sėkmingai“, – pripažino buvęs ankstesnio Atstovų Rūmų pirmininko Johno Boehnerio patarėjas Michaelas Steelas.
O konservatyvios pakraipos tyrimų centro „Heritage Foundation“ viceprezidentas Tommy Binionas pavadino teisėjų N.Gorsucho, B.Kavanaugh ir A.C.Barrett paskyrimą į Aukščiausiąjį Teismą „didžiausiu jo (D.Trumpo, – red.) nuopelnu“.
„Trys teisėjai tikrai turi tenkinti Trumpą – ne veltui jis iš anksto buvo paskelbęs teisėjų kandidatų sąrašą ir taip pasiuntęs aiškią žinią savo konservatyviam elektoratui dėl ideologinės linijos“, – sutiko L.Kojala.
Kita vertus, tai nebūtinai reiškia, kad konservatyvieji teisėjai tenkins respublikonų užgaidas. Pavyzdžiui, N.Gorsuchas, kurį paskyrė D.Trumpas, šiemet birželį labai nuvylė dešiniuosius, kai neleido diskriminuoti homoseksualų ir translyčių asmenų darbo vietoje.
„Konservatyvioji teisėjų ideologija, originalistinė jurisprudencija, gali būti reziumuojama paprastai: ji teigia, kad teismai neturėtų užsiimti teisėkūra. Iš to išplaukia siekis nepolitizuoti teismų. Bet pastaruosius 40 metų vien šis siekis yra politizuojamas.
N.Gorsuchas, kurį paskyrė D.Trumpas, šiemet birželį labai nuvylė dešiniuosius, kai neleido diskriminuoti homoseksualų ir translyčių asmenų darbo vietoje.
Nemanau, kad Aukščiausiasis Teismas dirbs respublikonams – tokios automatiškos garantijos nėra. Jautrūs klausimai, taip, greičiausiai bus atiduoti valstijoms, bet Teisių bilis iš tiesų yra žmogaus teisių pusėje. Sprendimai nebus priimami beatodairiškai, nes teismas nori bent atrodyti neutralus.
Gorsucho sprendimu respublikonai labai piktinosi ir klausė, kaip čia mūsų teisėjas gali būti liberalas“, – svarstė ir J.Mickus.
Skandalas dėl vaikų narvuose
Daugelis analitikų, aišku, labiau linkę kalbėti apie chaosą, kurį D.Trumpas ėmė kurstyti nuo pirmosios savo darbo savaitės, kai pasirašė prezidentinį įsaką, uždraudusį atvykti septynių daugiausia musulmoniškų šalių piliečiams į JAV.
Toks buvo jo kampanijos pažadas, bet sprendimas sukėlė didelius protestus ir, žinoma, chaosą oro uostuose. Bet teismai netrukus užblokavo tokį draudimą. Pabandė dar sykį – užblokavo ir vėl. Tik trečiasis bandymas, pasiekęs Aukščiausiąjį Teismą, 2018-ųjų birželį, galiausiai pavyko.
D.Trumpui, tiesa, pavyko neutralizuoti kelias B.Obamos administracijos iniciatyvas – lobistų iš naftos pramonės stumiamas, jis panaikino svarbias aplinkosaugines taisykles, susijusias su energijos gavyba ir švarumo standartais naujiems automobiliams.
„Amerikiečiai tikrai pažymėtų, kad buvo sumažintas įvairus valstybinis reglamentavimas. Tai irgi atitinka respublikonišką liniją – kuo mažiau valstybės, tuo paprasčiau ir geriau žmonės gyvena“, – pažymėjo L.Kojala.
Vis dėlto pats prezidentas labiausiai patenkintas būtent pastangomis apriboti imigraciją – nors barjero ties siena su Meksika pastatyti ir nepavyko. Naujų suvaržymų legaliai imigracijai iš tiesų nemažai – šiandien JAV įsileidžia gerokai mažiau nei anksčiau prieglobsčio prašytojų.
Didžiausias su imigracija susijęs skandalas, žinoma, buvo tūkstančių vaikų atskyrimas nuo jų tėvų ir jų apgyvendinimas improvizuotuose sulaikymo centruose pasienyje, labiau priminusiuose narvus. Kilęs triukšmas buvo toks didelis, kad D.Trumpas buvo priverstas atsitraukti.
„Vaikų atskyrimo politika tiesiog nehumaniška. Nesvarbu, ar ji davė politinių dividendų, ar nedavė – taip tiesiog negalima“, – pastebėjo J.Mickus.
Migrantų areštų pasienyje šiais metais ženkliai sumažėjo, nors tai gali būti labiau susiję su tuo, kad per pandemiją nebuvo darbo vietų, o ir apskritai daug kas tiesiog nusprendė išlaukti krizę.
Nors ne kartą grasino, D.Trumpas taip niekada ir nesumažino federalinio finansavimo vadinamiesiems „prieglobsčio miestams“. Jam sutrukdė ir 2018-ųjų vidurio kadencijos rinkimai, po kurių Atstovų Rūmų kontrolę perėmė demokratai su Nancy Pelosi priešakyje.
Gavę tokį garsiakalbį, demokratai sugebėjo parodyti didelei daliai amerikiečių, kad, pavyzdžiui, D.Trumpas kėsinasi į daug kam patinkančią dabartinę sveikatos apsaugos sistemą ir faktą, jog jos dėka dešimtys milijonų žmonių pagaliau galėjo apsidrausti sveikatą.
D.Trumpas taip niekada ir nesumažino federalinio finansavimo vadinamiesiems „prieglobsčio miestams“.
Tiesa, demokratai, be abejo, turi savų interesų. L.Kojala 15min tvirtino, kad abi partijos „juda ta pačia kryptimi“: „Jos abi keičia savo poziciją skirtingame kontekste. Tai įrodo, kad pati politinė sistema verta apmąstymų ir kad reikia ieškoti naujų būdų spręsti paralyžių.“
Ignoravo Kongreso ir R.Muellerio tyrimus
Dažnai fanatiškus D.Trumpo rėmėjus prieš pirmąją jo kadenciją itin viliojo jo pažadai ne tik dėl imigracijos ar prekybos, bet ir dėl tariamos „pelkės“ Vašingtone išvalymo. D.Trumpas taip ir padarė – tik, žinoma, savaip ir greičiausiai pažeisdamas įstatymus.
Visų pirma, jis Amerikai iš esmės vadovauja taip, kaip ilgus metus tvarkė savo šeimos verslo konglomeratą iš „Trump Tower“ dangoraižio Vašingtone.
D.Trumpas iš pavaldinių reikalavo lojalumo ir viešų liaupsių, o menkiausią priekaištą laikė didžiausiu įžeidimu. Tie, kurie drįsdavo paprieštarauti, dažniausiai netekdavo posto – gynybos sekretorius Rexas Tillersonas, gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, daugybė kitų.
„Paprastai prezidentus mes vertiname pagal įstatymus, kuriuos jie inicijuoja, ir karus, kuriuos jie kovoja. Bet šiuo atveju svarbu tai, kaip Trumpas menkina pačią prezidento instituciją – ja pasitikima gerokai mažiau nei prieš ketverius metus“, – pastebi keturių ankstesnių JAV prezidentų patarėju dirbęs Davidas Gergenas.
D.Trumpas Amerikai iš esmės vadovauja taip, kaip ilgus metus tvarkė savo šeimos verslo konglomeratą iš „Trump Tower“ dangoraižio Vašingtone.
Pavyzdžiui, kadencijos pradžioje D.Trumpas spaudė Federalinio tyrimų biuro vadovą Jamesą Comey nutraukti tyrimą dėl prezidento patarėjo nacionaliniam saugumui Michaelo Flynno. Kai J.Comey atsisakė, buvo atleistas.
Tai nulėmė specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimą, pasibaigusį kaltinimais daugiau nei 30 asmenų – M.Flynnui, buvusiam D.Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui, buvusiam D.Trumpo advokatui Michaelio Cohenui.
D.Trumpas tyrimą visada vadino „politine raganų medžiokle“ ir atsakyti į bet kokius klausimus atsisakė – ką jau kalbėti apie pasirodymą Kongrese.
Kitas apkaltos sulaukęs JAV prezidentas Richardas Nixonas per Votergeito skandalą bendradarbiavo su Kongreso tyrėjais ir atsistatydino suvokęs, kad nuo jo nusisuko užtektinai respublikonų. Šį kartą dešinieji vieningai ir tyliai rėmė D.Trumpą.
Superžvaigždės ir jų fanai
„Trumpo palikimas yra tai, kad asmuo, visiškai nesuprantantis ir negerbiantis konstitucinės demokratijos, gali būti išrinktas prezidentu ir kaip išrinktas autokratas daryti milžinišką žalą šalies institucijoms ir normoms.
Nors spauda, teismai ir nacionalinio saugumo aparatas priešinosi, Respublikonų partijai Trumpo autoritariniai metodai netrukdė“, – pastebėjo Kalifornijos universiteto Demokratijos studijų centro ekspertas Kevinas O'Leary.
Raiso universiteto istorikas D.Brinkley pridūrė: „Trumpas gudriai prigąsdino Kongreso respublikonus, kad jis juos sunaikins, jei jie jam nepritars. Jis nori sunaikinti stabdžių ir atsvarų sistemą, jis nekenčia Kongreso ir, tiesą sakant, demokratijos.
Tokių politikų pasaulio istorijoje netrūksta. Tačiau mums kaip valstybei tai labai keista, nes tokio požiūrio Amerikoje dar niekada nebuvo.“
L.Kojala vis dėlto tikino, kad pasaulis galbūt klysta JAV matydamas vien prezidentą ir jo veiksmus.
D.Brinkley: Trumpas gudriai prigąsdino Kongreso respublikonus, kad jis juos sunaikins, jei jie jam nepritars. Jis nori sunaikinti stabdžių ir atsvarų sistemą, jis nekenčia Kongreso ir, tiesą sakant, demokratijos.
„Tai mums neleidžia geriau analizuoti JAV politinės sistemos veikimo. O tada patys prezidentai tampa tokiais, kurie nori sukurti rezultatą neužtikrindami jo tvarumo. Prezidentiniai įsakai – geriausias pavyzdys, nes juos kitas prezidentas galės atšaukti jau savuoju parašu“, – tvirtino analitikas.
Kita vertus, L.Kojala taip pat pastebėjo, kad D.Trumpas, kalbant apie prezidentinius įsakus, nėra išskirtinis, mat tokių dokumentų daugiau pasirašė ir B.Obama, ir George'as W.Bushas, ir Billas Clintonas.
„Tai rodo, kad dažnai apeinamos procedūros norint parodyti efektyvumą, bet neužtikrinant tvarumo. Tada tai tampa stalo tenisu, kai kamuoliukas šokinėja iš vienos pusės į kitą, o realios reformos neįvykdomos.
Bus klaidinga manyti, kad Bidenas, jei bus išrinktas, nurašys viską, ką padarė Trumpas“, – sakė analitikas.
J.Mickus sutiko, kad „prezidento institutas tapęs per daug galingas ir poliarizuojantis“: „Bet tai ilgalaikė tendencija. Trumpo vadovavimo stilius pagrįstas minios sentimentų skatinimu prieš savo oponentus, bet dar svarbiau, kad jis viską telkė į žmogų, o ne institucijas.
Neužtenka sakyti, kad jis pakenkė vien prezidento institucijai. Jis įtvirtino įvaizdį, kad JAV politika susijusi su aistruolių bazėmis ir superžvaigždėmis.
Pas demokratus tai iki galo dar neįsitvirtino, bet rinkėjų santykis su Bernie Sandersu ir kitais yra žvaigždės ir jos aistruolių santykis. Tad kalbėčiau apie didelį politinės kultūros lūžį.“
-
Mokesčiai ir D.Trumpas: nauji duomenys kertasi su jam iškilti padėjusiu įvaizdžiu
-
Viruso grimasos: nuo D.Trumpo nusisuko net jį išrinkę Amerikos senjorai
-
JAV akademikas sako, kad J.Bideno pergalė paneigs stereotipus apie Ameriką: kokius?
-
Likus daugiau nei savaitei iki rinkimų JAV, iš anksto balsavo rekordiškai daug žmonių
-
Kodėl dešimtys milijonų amerikiečių nebalsuoja?
