15min aiškina, kodėl šiais metais itin svarbūs ne tik prezidento rinkimai, bet ir grumtynės dėl vietų JAV Senate.
Jei čia daugumą turėtų jau nebe respublikonai, o demokratai, pastarieji galėtų ryžtis ambicingoms iniciatyvoms – tiek dėl JAV Aukščiausiojo Teismo, į kurį respublikonai ką tik įstūmė dar vieną konservatyvią teisėją Amy Coney Barrett, pertvarkos, tiek dėl kitų J.Bideno planų.
Ką veikia JAV Senatas?
Senatas yra JAV Kongreso aukštieji rūmai, kurių nariai – senatoriai – gali teikti įstatymų projektus, ratifikuoti sutartis, tvirtinti svarbius administracijos pareigūnus ir teisėjus. Tarkime, šią savaitę buvo patvirtinta nauja Aukščiausiojo Teismo teisėja A.C.Barrett.
Žemieji Kongreso rūmai yra Atstovų Rūmai, kuriuos sudaro 435 nariai.
JAV prezidento rinkimai vyksta kas ketveri metai, o kartu renkamas ir trečdalis Senato, kuriame iš viso dirba 100 senatorių. Senato atžvilgiu tokia pati senatorių proporcija išrenkama ir per vadinamuosius vidurio kadencijos rinkimus, rengiamus lyginiais metais, kai nevyksta prezidento rinkimai.
Senatoriai išrenkami šešerių metų kadencijoms, kandidatai privalo būti sulaukę bent 30 metų.
Šiuo metu Senatą kontroliuoja respublikonai. Konservatorių šiuose Kongreso rūmuose yra 53, o demokratų – 47. Tiesa, artėjantys rinkimai gali nulemti svarbius pokyčius.
Kodėl svarbūs Senato rinkimai?
Mūšis dėl laisvų vietų Senate visų pirma svarbus tam kandidatui į prezidentus, kuris laimės. Mat Senatą kontroliuojanti partija gali daryti didelę įtaką tuo pačiu metu dirbančio prezidento darbotvarkei – tvirtinti ar atmesti jo skiriamus pareigūnus, teisėjus.
Jei, tarkime, demokratų viltimi šįkart tapęs J.Bidenas sugebės įveikti D.Trumpą, bet kairieji neperims Senato kontrolės, Baltieji rūmai greičiausiai negalės inicijuoti svarbių pokyčių sveikatos apsaugos, kovos su klimato kaita ar imigracijos politikos srityse.
Taip jau buvo 2014-aisiais, kai per kadencijos vidurio rinkimus demokratai prarado Senatą ir Barackas Obama paskutinius dvejus savo antrosios kadencijos metus iš esmės negalėjo įvykdyti nieko reikšmingo.
Panašus paralyžius, tiesa, lauktų ir D.Trumpui vėl laimėjus rinkimus – demokratų kontroliuojamas Senatas galėtų stabdyti jo ir respublikonų ideologų konservatoriškas iniciatyvas.
Tiesa, susitarti kartais sunku ir dabar, nes Atstovų Rūmuose daugumą turi demokratai – pavyzdžiui, trūksta pažangos tariantis dėl ekonominės pagalbos amerikiečiams ir verslui per koronaviruso pandemiją.
Kur vyks svarbiausi mūšiai?
Kaip rodo apklausos, aštuonios iš dešimties Senato vietų, kurias kontroliuojanti partija greičiausiai pasikeis, šiuo metu priklauso respublikonams. Partija šįmet gina 23 senatorių postus, demokratai – 12.
Demokratai mano, kad respublikonams šiuo metu priklausantys Arizonos, Kolorado, Meino, Šiaurės Karolinos, Džordžijos, Montanos ir Ajovos valstijos atstovaujančių senatorių postai gali būti atkovoti. Kairieji taip pat skaičiuoja, kad įmanoma iš konservatorių perimti Arizoną ir Koloradą.
Aštuonios iš dešimties Senato vietų, kurias kontroliuojanti partija greičiausiai pasikeis, šiuo metu priklauso respublikonams.
Kita vertus, beveik neabejojama, kad demokratai praras senatorių, atstovaujantį konservatyviai Alabamos valstijai, kur jie laimėjo per specialius rinkimus 2017 metais.
Tai reiškia, kad demokratams reikės iš respublikonų atimti penkias vietas Senate. Keturias, jei J.Bidenas laimės prezidento rinkimus, nes tuomet viceprezidente tapsinti Kamala Haris turės lemiamo balso teisę lygiųjų per kokį nors balsavimą Senate atveju.
Savo ruožtu respublikonai būtent ir žvelgia į Alabamą, taip pat Mičiganą – jie tikisi čia nugalėti ir sustiprinti savo pozicijas aukštuosiuose Kongreso rūmuose.
Kurie kandidatai svarbiausi?
Meino valstijoje gali būti nelengva ilgametei, jau nuo 1996 metų dirbančiai respublikonei senatorei Susan Collins – vieni rinkėjai nepatenkinti jos tik nuosaikia parama D.Trumpui, kiti nusivylę, kad ji ryžtingiau nesipriešino chaotiškiems prezidento įsakams. O tai – proga demokratams.
Kolorade neramiai jaučiasi pirmąją kadenciją baigiantis ir perrinkimo siekiantis respublikonas senatorius Cory Gardneris. Ši valstija pastaraisiais metais smarkiai pamėlynavo ir nemėgsta D.Trumpo, o pastarasis C.Gardnerį laiko bei vadina ištikimu savo sąjungininku.
Panaši situacija – Arizonoje. Ištikimybe D.Trumpui garsėjanti konservatorė Martha McSally pastebimai atsilieka nuo buvusio astronauto, demokratų kandidato Marko Kelly, nes prezidento nemėgsta nei valstijos ispanakalbiai, nei priemiesčių gyventojai.
Vis dėlto Mičigane jau sunku demokratui Gary Petersui. Nors jį remia 43 proc. rinkėjų, šiam senatoriui į nugarą alsuoja respublikonas Johnas Jamesas su 42 proc. rinkėjų parama. Tiesa, kaip jau minėta, labiausiai tikėtina, kad vietos Senate neteks demokratas iš Alabamos Dougas Jonesas.
Tad kas galiausiai nugalės?
Kol kas atrodo, kad lenktynės dėl Senato kontrolės net įnirtingesnės nei kandidatų į prezidentus kova. Prognozuojama, kad J.Bidenas nugalės D.Trumpą ir kad demokratai išlaikys daugumą Atstovų Rūmuose, bet Senato sudėtis toli graži neaiški.
Kol kas „The Economist“ tyrėjai skelbia, kad demokratai turėtų laimėti nedidelę daugumą – 52 iš 100 vietų. Respublikonams tokiu atveju atitektų 48 vietos.
Tiesa, spalio pradžioje, po tragiško D.Trumpo pasirodymo pirmuosiuose prezidentiniuose debatuose ir ėmus staigiai daugėti užsikrėtimų koronavirusu, respublikonų šansai atrodė blogesni nei dabar. Pastarosiomis savaitėmis dešinieji į rinkimų kovą svarbiose valstijose metė rekordiškai daug lėšų.
Svarbu ir tai, kad šią savaitę buvo patvirtina nauja Aukščiausiojo Teismo teisėja A.C.Barrett. Tai gali mobilizuoti konservatyvių pažiūrų rinkėjus – kita vertus, lygiai taip pat sukrusti gali ir demokratai.
-
J.Bideno šansai laimėti dideli, bet demokratai atsargiai žvelgia į apklausas: kodėl?
-
Ar įmanoma? Joe Bidenas rimtai nusitaikė į respublikonų tvirtovę Teksasą
-
Likus daugiau nei savaitei iki rinkimų JAV, iš anksto balsavo rekordiškai daug žmonių
-
Davidas Schultzas: Nors skaičiai ir rodo palankumą J.Bidenui, dar niekas nebaigta
