Tai rodo trečiadienį paskelbti naujo viešosios nuomonės tyrimo, kurį atliko „Pew Research Center“, rezultatai.
Tuo pat metu amerikiečiai labiau už europiečius būtų linkę panaudoti karinę jėgą prieš Rusiją, jei ji užpultų kaimyninę valstybę, priklausančią NATO, rodo apklausos duomenys.
Ukraina nepriklauso NATO, tačiau Šiaurės Atlanto aljanso narėmis yra kitos buvusios sovietinės respublikos, kuriose jaučiamas nerimas, kad Vakarų blokas jų negintų karinės konfrontacijos su Rusija atveju.
Viešosios nuomonės tyrimas buvo vykdomas balandį ir gegužę aštuoniose NATO narėse: Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Kiekvienoje valstybės buvo apklausta apie 1 000 suaugusių asmenų, paklaidos riba yra 3,4-4,1 procento.
Jungtinėse Valstijose už tai, kad būtų teikiama ekonominė pagalba Ukrainai, pasisakė 62 proc. respondentų, ir tarp aštuonių minėtų šalių šis rodiklis buvo mažesnis tik Italijoje. Didžiausia parama ekonominės pagalbos teikimui yra Lenkijoje bei Ispanijoje, kur tam pritaria 77 proc. žmonių.
Jungtinėse Valstijose už tai, kad būtų teikiama ekonominė pagalba Ukrainai, pasisakė 62 proc. respondentų, ir tarp aštuonių minėtų šalių šis rodiklis buvo mažesnis tik Italijoje. Didžiausia parama ekonominės pagalbos teikimui yra Lenkijoje bei Ispanijoje, kur tam pritaria 77 proc. žmonių.
Tuo tarpu į klausimą, ar NATO turėtų siųstų ginklus į Ukrainą, daugiausiai žmonių teigiamai atsakė JAV ir Lenkijoje - atitinkamai 46 ir 50 procentų. Mažiausias palaikymas ginkluotės siuntimui yra Vokietijoje, kur tam pritaria tik 19 proc. respondentų.
Į klausimą, ar jų šalis turėtų panaudoti karinę jėgą, kad apgintų kitą NATO sąjungininkę, jei šią užpultų Rusija, daugiausiai žmonių teigiamai atsakė JAV - 56 proc. respondentų, o mažiausiai - Vokietijoje, kur tik 38 proc. apklaustųjų nurodė, jog pritartų kariniams veiksmams.
Italijoje ir Lenkijoje apklausa buvo vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentais, o kitose šešiose šalyse - telefonu.
