JAV prezidentas J.Bidenas skuba sumažinti spūstis visoje sudėtingoje šalies prekių tiekimo grandinėje, nes kitaip tai gali sutrikdyti šventinį šių metų laikotarpį milijonams amerikiečių.
Likus kiek daugiau nei 10 savaičių iki Kalėdų, Baltieji rūmai intensyviai derasi su uostų operatoriais, transporto įmonėmis ir profesinėmis sąjungomis.
JAV valdžia skatina įmones dirbti visa parą, kad įvairūs kroviniai kuo greičiau patektų į šalies sandėlius, o iš jų – į parduotuvų lentynas.
Sutrikimai tiekimo grandinėse gali sukelti naujų ekonominių ir politinių neramumų J.Bidenui artimiausiais mėnesiais. Tuščios parduotuvių lentynos gali pakenkti administracijos ekonomikos atkūrimo planams ir sumažinti vartotojų pasitikėjimą.
S.Pasierbas: Tiekimo problemos tęsis ir kitų metų pradžioje.
Prisiminimai apie sugadintas Kalėdas gali išlikti ir 2022 metais, nes manoma, kad tiekimo grandinės problemos truks daug ilgiau nei daugelis pareigūnų ir ekonomistų tikėjosi vos prieš kelis mėnesius.
Mažmeninės prekybos atstovai baiminasi, kad dabar Vašingtono pastangos gali jau menkai padėti ir artėjančio apsipirkimo sezono neišgelbės.
„Nėra jokių politinių sprendimų, kurie padėtų tai padaryti. Tiekimo problemos tęsis ir kitų metų pradžioje“, – sakė žaislų pardavimo asociacijos prezidentas ir generalinis direktorius Steve'as Pasierbas.
Iki šiol J.Bideno administracija išspręsti prekių tiekimo problemą ragino daugiausia privatų sektorių, nors ne vienas pramonės atstovas tikino, kad būtini veiksmai federaliniu lygiu.
Prezidento administracijos pareigūnai tikino, kad vyriausybė turi ribotus įgaliojimus prižiūrėti uostų ir laivybos bendrovių darbą. Tačiau esą buvo tariamasis su įvairiais verslo atstovais visoje prekių tiekimo grandinėje dėl jų darbo valandų ilginimo.
„Tiekimo grandinė iš esmės yra privataus sektoriaus rankose, todėl mums reikia jo veiksmų siekiant išspręsti šias problemas“, – šią savaitę žurnalistams sakė J.Bideno administracijos pareigūnas.
Nuo trečiadienio Los Andželo uostas bus atviras 24 valandas per parą. Tokiu pačiu režimu prieš tris savaites pradėjo dirbti ir Long Bičo uostas. Būtent šiuose dviejuose uostuose situacija yra viena prasčiausių šalyje – čia susidariusi 80 laivų, laukiančių iškrovimo, eilė.
Kompanijos „FedEx“, „UPS“, „Walmart“, „Samsung“, „Target“ ir „Home Depot“ pradės siųsti savo vairuotojus į uostus naktinių pamainų metu. Siekiant paspartinti prekių tiekimą, prailginamos darbuotojų darbo valandos.
Baltųjų rūmų susirinkime dalyvavusios profesinės sąjungos jau įsipareigojo pasirūpinti, kad įmonėms nepritrūktų darbuotojų.
Tiesa, J.Bideno administracijos pareigūnai pripažįsta, kad vien šie žingsniai nepanaikins tiekimo grandinės sutrikimų, kurie per pastaruosius kelis mėnesius tik didėjo.
Baltieji rūmai tikisi, kad mažmenininkai, tolimųjų reisų krovinių gabenimo įmonės ir traukinių operatoriai veiks tol, kol visa tiekimo grandinė bus atstatyta.
Tuo metu pramonės atstovai nori, kad prezidento administracija taip pat imtųsi aktyvesnių veiksmų. Jie pasiūlė kai kuriuos konteinerius su prekėmis laikinai perkelti iš dokų į federalinę ar valstijos žemę. Taip esą laivai galėtų greičiau išsikrauti uostuose. Nuskambėjo ir pasiūlymas panaudoti karinius išteklius ir gynybos finansavimą norint atstatyti prekių gabenimo grandinę.
Pasaulinės prekių tiekimo grandinės problemos kaupėsi ištisus mėnesius. Koronaviruso pandemija sukėlė stulbinantį vartojimo prekių paklausos padidėjimą.
Be to, Azijos gamyklos ir uostai buvo laikinai uždaryti dėl „Covid-19“ protrūkių, ekstremalių oro sąlygų ir elektros energijos tiekimo sutrikimų Kinijoje. Tai prisidėjo prie laivybos vėlavimo, produktų trūkumo ir didesnių išlaidų.
Pagrindinė problema yra ne tai, kad kroviniai nejuda. Iš tiesų per uostus keliauja rekordinis prekių kiekis. Konteinerių gabenimo kaina pastaraisiais mėnesiais dėl paklausos šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Tiekimo grandinė tiesiog negali patenkinti padidėjusios prekių paklausos. Pramonės dalyviai mano, kad įtempta padėtis išliks ir toliau.
Rugpjūčio mėnesį J.Bideno administracija pavedė buvusiam transporto sekretoriaus pavaduotojui Johnui Porcariui sumažinti spūstis uostuose-pagrindiniame tiekimo grandinės taške.
J.Pocaris pirmiausia surengė susitikimus su įmonėmis, dalyvaujančiomis prekių gabenimo procese ir paskatino jas prailginti savo valandas bei dalytis informacija apie kylančias kliūtis.
J.Porcaris dirba J.Bideno birželį įsteigtoje tiekimo grandinės sutrikimų darbo grupėje. Ši grupė ieško trumpalaikių sprendimų, kaip sumažinti įtampą šioje verslo srityje. Tačiau nuo vasaros pradžios iki rugsėjo, kai prasideda šventinis siuntų sezonas, yra pernelyg mažai laiko kažką pakeisti iš esmės.
Tuo tarpu dideli didmenininkai, tokie kaip „Costco“, „Walmart“, „Amazon“ ir „Home Depot“, ieško savo problemos sprendimo būdų. Kai kurios bendrovės iš anksto pateikė prekių užsakymus šventiniam laikotarpiui, tikėdamosi vėlavimo. Kiti užsakė privačių kompanijų laivus, kad šie gabentų konteinerius su jų prekėmis, taip pat nukreipė juos į uostus už Kalifornijos ribų. Taip tikimasi sumažinti prekių pristatymo vėlavimą.
„Didesnės įmonės turi daugiau svertų ir lankstumo, todėl gali tiekimo grandinėje nuveikti daugiau nei mažesnės įmonės. Dėl to vienas įmones tiekimo sutrikimai paveikė labiau, kitas – mažiau“, – sakė Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos tiekimo grandinės ir muitų politikos pavaduotojas Jonathanas Goldas.
S.Lamaras: Tai tarsi sodo sodinimas, skirtas kovoti su šiandien siaučiančiu badu.
Nepriklausomi analitikai prognozuoja, kad krizė tęsis ir ateityje. Todėl JAV prezidento asministracija bus priversta ieškoti ilgalaikių sprendimų.
„Galbūt trumpuoju laiku negalėsime išspręsti susidariusios problemos, tačiau būtina sutelkti dėmesį į tai, kad ateityje nesusidurtume su tokiais iššūkiais“, – sakė J.Goldas.
J.Bideno administracija pasiūlė infrastruktūros gerinimo planą, kurį sudaro daugiau nei 200 milijardų JAV dolerių. Lėšos skirtos transporto atnaujinimui – uostams, oro uostams, geležinkeliams, keliams, tiltams.
Šis finansinis paketas plačiai remiamas pramonės grupių, teigiančių, kad JAV transporto sistemos atsilieka nuo konkuruojančių šalių. Pavyzdžiui, Kinija pastaraisiais dešimtmečiais investavo neįtikėtinas sumas į savo infrastruktūrą ir daro tai toliau. Tačiau net jei teisės aktą patvirtins Atstovų rūmai ir jis atsidurs ant J.Bideno stalo metų pabaigoje, tai nepadės įmonėms įveikti dabartinės krizės.
„Tai tarsi sodo sodinimas, skirtas kovoti su šiandien siaučiančiu badu“, – sakė Amerikos drabužių ir avalynės asociacijos generalinis direktorius Steve'as Lamaras, kurio nariai labai priklauso nuo pristatymų iš Azijos.
