Karo studijų instituto ekspertai vis dėlto teigia, kad Rusijos veikla vis dar kelia susirūpinimą regiono valstybėms ir NATO.
Savo ataskaitoje instituto ekspertai pažymėjo, kad šiuo metu nėra patvirtinta, jog Rusija perkėlė kokių nors papildomų pajėgų arčiau Ukrainos sienos arba kad Maskvos puolimas prieš kaimynę yra neišvengiamas.
Instituto atstovai neigia nerimą keliančius pastarųjų dienų pranešimus, įskaitant spalio 30 d. „The Washington Post“ paskelbtą straipsnį.
Jame buvo cituojami JAV ir Europos pareigūnai, teigiantys, jog „atnaujinta Rusijos karinė veikla jos vakarinėje dalyje vėl kelia susirūpinimą Vakaruose“.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodė ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti esą Rusijos kariniai traukiniai ir vilkstinės veža didelius karinės įrangos kiekius, įskaitant tankus ir raketas.
Tačiau JAV ekspertų ataskaitoje teigiama, kad karinis aktyvumas netoli Ukrainos sienos atsinaujino jau po Rusijos ir Baltarusijos pratybų Zapad–2021, įvykusių rugsėjį.
Lapkričio 1 d. Amerikos leidinys „Politico“ paskelbė keletą naujų palydovų kadrų, kuriuose, kaip pranešama, matyti šarvuotų dalinių, tankų ir savaeigės artilerijos susikaupimas bei kariuomenės pajėgos, telkiamos netoli Rusijos Jelnios miesto.
Tai priminė kovo ir balandžio mėnesių įvykius, kai prie Ukrainos sienos buvo sutelkta daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, kas sukėlė baimę dėl didelio masto invazijos.
M.Milley: mes tai matėme anksčiau... Ką tai reiškia? Dar nežinome, per anksti spręsti.
Tačiau Ukrainos valdžia paneigė bet kokį papildomą Rusijos kariuomenės stiprinimą ir pavadino tokius pranešimus Vakarų žiniasklaidoje „tyčine dezinformacija“.
Kijevo nuomonei pritarė JAV generolas Markas Milley, kurį citavo „Reuters“. Pasak jo, Rusijos karinis judėjimas netoli Ukrainos sienos dar nereiškia agresijos.
„Mes tai matėme anksčiau... Ką tai reiškia? Dar nežinome, per anksti spręsti“, – „Reuters“ citavo M.Milley.
Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo 2014 m., iš pradžių užėmusi Krymo pusiasalį, o vėliau pradėjusi karinę agresiją rytiniame Donbaso regione per savo remiamas nelegalias pajėgas. Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo daugiau nei 13 tūkst. ukrainiečių.
Lapkričio 1 dieną Ukrainos karinė žvalgyba neigė aptikusi bet kokių papildomų Rusijos pajėgų regione.
„Žiniasklaidoje skleidžiamos žinutės yra psichologinių operacijų elementas ir iš esmės yra suplanuota veikla po pratybų. Tai sąmoningas visuomenės dezinformavimas“, – sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas.
Tiesa, lapkričio 2 dieną Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad beveik 90 tūkst. Rusijos karių šiuo metu yra dislokuoti netoli šalies sienos, taip pat okupuotame Kryme.
Karo studijų instituto ekspertai savo analizėje teigė, kad „The Washington Post“ minimos Rusijos 41-osios jungtinės ginkluotės armijos daliniai greičiausiai grįžta iš savo laikinų pozicijų netoli Voronežo miesto į nuolatines bazes Jelnioje, kurios yra tinkamos nakvynei žiemą.
„Tačiau reikia pažymėti, kad 41-oji armija negrįžta į savo bazes Rusijos Sibire, o tai rodo, kad jie bus visam laikui perkelti į Vakarų karinę apygardą ir kurį laiką liks Ukrainos ir (arba) Baltarusijos pasienyje“, – pridūrė institutas.
Jo ataskaitoje taip pat teigiama, kad socialinių tinklų pranešimai, kuriuose teigiama, kad Rusijos 1-osios gvardijos tankų armijos daliniai buvo dislokuoti netoli Ukrainos, nėra tikslūs.
„Tikėtina, kad vaizdo įrašuose vaizduojama 41-oji kombinuotųjų ginklų armija, persidislokuojama iš Voronežo į Jelnią“, – sakoma pranešime.
Naujas įtampos etapas regione kilo po to, kai spalio 26 d. Ukrainos kariai įžengė į Donecko srities miestą Staromarijivką, kuri yra vadinama „pilkąja zona“ – nekontroliuojama teritorija.
Šis žingsnis sukėlė aršią Rusijos remiamų kovotojų reakciją. Vienas Ukrainos karys žuvo ir dar du buvo sužeisti per artilerijos smūgį greitai po įvykių Staromariivkoje.
Ukrainos pajėgos atsakė į priešo artilerijos apšaudymus smogdami iš drono „Bayraktar TB2“. Tai buvo pirmas kartas, kai Donbase panaudotas Turkijos gaminamas kovinis dronas.
Rusijos pajėgų buvimas netoli sienos sudaro sąlygas didinti spaudimą Kijevui ir Baltarusijai.
Anot Amerikos ekspertų, Kremlius pasinaudojo šiuo incidentu, kad sukurtų klaidingą pasakojimą apie galimą Ukrainos puolimą prieš okupuotą Donbasą ir tvirtino, jog jie saugos „Rusijos piliečius“.
Pasak Rusijos valdžios, per pastaruosius metus rusiškus pasus supaprastinta tvarka gavo per 600 tūkst. okupuoto regiono gyventojų.
Tačiau ekspertų ataskaitoje teigiama, kad tai dar nereiškia Rusijos puolimo prieš Ukrainą.
Vakarai gali pakliūti į vieną iš dvejų spąstų – pernelyg dramatiškus įspėjimus apie gresiantį Rusijos puolimą, kuris greičiausiai neįvyks, arba nedėmesingumą Rusijos veiksmams.
„Vis dėlto Rusijos pajėgų buvimas netoli sienos sudaro sąlygas didinti spaudimą Kijevui ir Baltarusijai. Tikėtina, kad toks vis dažnesnių Rusijos manevrų ir eskalacijų modelis išliks.
Tai kelia grėsmę, kad Vakarai paklius į vienus iš dviejų spąstų – pernelyg dramatiškus įspėjimus apie gresiantį Rusijos puolimą, kuris greičiausiai neįvyks, arba nedėmesingumą Rusijos veiksmams.
Greičiausiai Kremlius bando įgyvendinti abu šiuos scenarijus, leisdamas sau bauginti Ukrainą bei NATO ir kartu kurdamas įvaizdį, kad nuolatinės Rusijos pratybos ir pavojingi veiksmai yra normalu.
Vakarai turėtų ir toliau stebėti, viešai diskutuoti bei vertinti Rusijos veiksmus, net jei tai nėra blogiausio atvejo scenarijai“, – priduriama ataskaitoje.
Tyrimo grupė „Conflict Intelligence Team“, išanalizavusi daugybę nuotraukų ir vaizdo įrašų, vaizduojančių Rusijos karinius judėjimus spalio pabaigoje, padarė panašią išvadą.
Jie patvirtino, kad Rusijos 41-osios armijos daliniai perskirstomi į Jelnią, kur yra 59-asis tankų pulkas, kuris „turėtų prižiūrėti ir remontuoti karinę įrangą“. Toks dislokavimas būtų prasmingas, jei Rusijos vadovybė norėtų, kad 41-osios armijos daliniai būtų parengti kovai visą artėjančią žiemą.
„Skirtingai nei šį pavasarį, kai matėme masinį, kryptingą karių ir personalo judėjimą sienos link, šį kartą pastebime žymiai mažesnį aktyvumo lygį, kurį bent iš dalies galima paaiškinti planuojamais transporto priemonių judėjimais ir (arba) esamų padalinių sustiprinimu“, – sakė tyrimų grupė.
Tačiau, pasak jų, neribotą laiką pratęstas 41-osios armijos transporto priemonių laikymas gana arti sienos, taip pat 4-osios tankų divizijos buvimas pasienio zonose iš tiesų kelia susirūpinimą.
