Amerikoje „atrado“ deficitą
Paskelbtame pranešime teigiama:
„Profesorius S.Lopatnikovas, šiuo metu gyvenantis JAV ir dirbantis Delavero universiteto Kompozitinių medžiagų centre, laisvalaikiu užsiima propagandinių mitų apie Sovietų Sąjungą dekonstravimu.
Pavyzdžiui, jis pasirengęs įrodyti, kad sovietinių žmonių pragyvenimo lygis aštuntajame dešimtmetyje prilygo, o kai kuriais atžvilgiais ir pranoko 80 proc. šiuolaikinių amerikiečių pragyvenimo lygį:
„Mėsos parduotuvėse po 1,90 kapeikos buvo galima įsigyti VISADA, kartais prie jos nusidriekdavo eilės, o labai gera mėsa, pavyzdžiui, krūtinėlė, kurios JAV tiesiog neįmanoma nusipirkti, atsirasdavo prekyboje po kelias valandas per dieną“.
S.Lopatnikovas iš tiesų kurį laiką dirbo Delavero (JAV) universitete. Tačiau, kaip matyti iš paskelbtų mokslinių darbų, kurių autorius ar bendraautoris jis yra, nei SSRS istorija, nei apskritai kokia nors istorijos, politikos mokslų ar ekonomikos disciplina nesusijusi su jo moksline specializacija ir interesų sritimi.
Todėl jo ekspertinį lygį nagrinėjamais klausimais vargu ar galima pripažinti pakankamu, ypač jei atsižvelgsime į tai, kad paskelbtoje publikacijoje nepateikta jokių nuorodų į cituojamų statistinių duomenų šaltinius.
Maisto planas – skurdas
Tačiau patikimi istoriniai šaltiniai pateikia visai kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, Anatolijus Černiajevas, ilgametis LKP CK tarptautinio skyriaus darbuotojas, 1980 m. sausio mėn. savo dienoraštyje, apibūdindamas maisto tiekimo padėtį, pateikė tokį vaizdą:
„Karterio priemonės [sankcijos, kurias JAV įvedė dėl sovietų invazijos į Afganistaną 1979 m.] buvo labai skausmingos.
Uždrausta skersti gyvulius. Tačiau nuo to mėsos neatsiranda: atiduodami skerdimui pusgyviai, išsekę galvijai.
Normos privestos iki absurdo: 1981 m. Rostove prie Dono planuojama, kad vienam gyventojui teks vos 2 kg mėsos per metus.
Padėtis blogesnė nei per karą, nes tada reikėjo aprūpinti tik miestus, o dabar – ir kaimą. Iš visur girdisi reikalavimai ir prašymai įvesti korteles, bet to neįmanoma padaryti ne tik dėl politinių priežasčių, bet ir dėl to, kad tam neužteks produktų: juk reikės duoti ribotai, bet visiems, o ne pasirinktinai tik Maskvai“.
Tų pačių metų rugsėjį jis rašė:
„Padidėjo eilės. Tačiau nėra bulvių, kopūstų, svogūnų, morkų ar sūrio. Dešras, vos tik jos pasirodo, išgraibsto užsieniečiai, kurie vėl užplūdo sostinę.
Planas įvykdytas vos 50 proc. Šiemet produkcijos kas mėnesį vis mažėja. Ypač prastas buvo rugpjūtis. Nieko gero dėl daržovių net Maskvoje. Netrukus bus blogai ir su pienu bei pieno produktais“.
Ir jau 1980 m. pabaigoje, gruodžio mėn:
„Centrinio komiteto sekretorius laišku kreipėsi į sričių komitetus ir respublikų centrinius komitetus „imtis visų priemonių“, kad būtų ištaisyta padėtis su mėsos tiekimu, nes daugelyje vietų su tuo yra katastrofa, o padėtis vadinama politine...“
Prieštarauja sovietų statistikai
Net oficiali sovietinė statistika rodo, kad 1990 m. Rusijoje (RSFSR) vienam gyventojui teko 69 kg mėsos, o JAV – 101 kg.
Akivaizdu, kad S.Lopatnikovo teiginiai yra itin subjektyvūs, neparemti objektyviais duomenimis ir kartu tiesiogiai prieštarauja turimai patikimai informacijai, taip pat amžininkų, turėjusių prieigą prie Sovietų Sąjungos valstybinių paslapčių, liudijimams.
Arba, kitaip tariant, kalbame apie akivaizdžiai melagingą informaciją, kuri gali būti skleidžiama sąmoningai siekiant suformuoti teigiamą komunistinio totalitarizmo suvokimą.
JAV nebadavo
JAV mokslininkų atliktoje duomenų analizėje aiškiai matoma, kad šalies gyventojai toli gražu nebadavo, nors gastronominiai įpročiai su metais keitėsi.
1909 m. dienos kalorijų vidurkis buvo 3400 kcal, o per šimtmetį jis padidėjo 18 proc. ir 2010 m. siekė 4000 kcal.
Per tą patį laikotarpį angliavandenių kiekis sumažėjo 5 proc., o baltymų kiekis padidėjo 173 proc., riebalų kiekis padidėjo 60 proc.
Sočiųjų riebalų padaugėjo 18 proc., mononesočiųjų riebalų – 71 proc., o polinesočiųjų riebalų – 238 proc.
Nepaisant to, kad raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, ėrienos, veršienos, žvėrienos) prieinamumas vienam gyventojui nuo 1800 m. iki 2019 m. sumažėjo 44 proc., JAV vis tiek šių produktų buvo gerokai daugiau nei SSRS – nuo 44 kg 1800 m. šis skaičius sumažėjo iki 34 kg 2019 m.
Tačiau buvo vartojama ne vien raudona mėsa – apskaičiuota, kad nuo 1800 m. iki 2019 m. vištienos ir kalakutienos prieinamumas vienam žmogui padidėjo 550 proc. (nuo 6,8 iki 44 kg).
1800-2018 m. šviežių vaisių pasiūla padidėjo 26 proc. (nuo 36kg iki -63,5 kg vienam asmeniui).
Nuo 1909 m. iki 2018 m. šviežių daržovių pasiūla išaugo 33 proc. (nuo 65kg iki 86.6 kg vienam žmogui).
15min verdiktas: melas. SSRS suvartojamo maisto kiekiai vienam žmogui buvo gerokai mažesni nei JAV.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.