Mokslininkas Ahmadreza Djalali 2017 metais buvo nuteistas myriop dėl kaltinimų šnipinėjus Izraeliui, kuriuos Stokholmas ir jį palaikančios šalys atmetė kaip nepagrįstus.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad A.Djalali gegužės 21 dieną gali būti pakartas. Teheranas nekart pabrėžė, kad mokslininkui skirta mirties bausmė bus įvykdyta.
„Daugėja įrodymų, liudijančių, kad Irano valdžios institucijos laiko.
A.Djalali įkaitu ir grasina įvykdyti jam egzekuciją siekdamos priversti trečiąsias šalis iškeisti jį į buvusius Irano pareigūnus, nuteistus arba teisiamus užsienyje, taip pat susilaikyti nuo Irano pareigūnų baudžiamojo persekiojimo ateityje“, – sakė „Amnesty International“.
Šiuo metu Švedijos teismas nagrinėja beprecedentę bylą, kurioje buvęs iraniečių kalėjimo pareigūnas Hamidas Noury kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui dėl dalyvavimo kalinių žudynėse Irano kalėjimuose praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje. Nuosprendis šioje byloje turėtų būti paskelbtas liepos 14 dieną.
H.Nouri, kuris buvo suimtas Švedijoje 2019 metrų lapkritį, teisiamas pagal universaliosios jurisdikcijos principą, leidžiantį šalies teismams nagrinėti sunkių nusikaltimų bylas neatsižvelgiant į tai, kur jie buvo įvykdyti.
Tuo metu buvęs iraniečių diplomatas Assadollah Assadi Belgijoje atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę, skirtą už jo vaidmenį sąmoksle susprogdinti bombą per išeivijoje veikiančios iraniečių opozicinės grupės mitingą netoli Paryžiaus 2018 metais.
„Amnesty International“ pažymėjo, kad iki arešto A.Djalali buvo Briuselio laisvojo universiteto (VUB) vizituojantis profesorius. Jis buvo sulaikytas per viešnagę Teherane 2016 metų balandį.
„Irano valdžia naudoja Ahmadrezos Djalali gyvybę kaip kortą žiauriame politiniame žaidime, grasindama jį nužudyti, jei nebus įvykdyti jos reikalavimai“, – sakė Londone įsikūrusios „Amnesty International“ direktorės pavaduotoja Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai. Diana Eltahawy.
„Irano valdžia bando iškreipti teisingumą Švedijoje ir Belgijoje, ir jos atžvilgiu turėtų būti pradėtas tyrimas dėl įkaito paėmimo“, – pridūrė ji.
Pasak „Amnesty International“, nuo 2020 metų pabaigos Irano valdžia A.Djalali likimą siejo su pastangomis „susitarti“ su Belgija ir Švedija iškeisti jį į A.Assadi ir H.Noury.
Šiuo metu Iranas už grotų laiko per tuziną Vakarų valstybių piliečių. Aktyvistai sako, kad Teheranas sąmoningai vykdo įkaitų ėmimo politiką, siekdamas išsireikalauti iš Vakarų nuolaidų. Anksčiau šį mėnesį buvo sulaikyti dar du Prancūzijos piliečiai.
Tuo metu Vokietijos pilietis Jamshidas Sharmahdas ir Švedijos pilietis Habibas Chaabas teisiami dėl kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu. Jei bus pripažinti kaltais, jiems gali būti skirta mirties bausmė. Aktyvistai mano, kad jie buvo pagrobti Irano, kai buvo užsienyje.
A.Djalali atvejis iliustruoja „gerai dokumentuotą ir seniai taikomą Irano valdžios praktiką savavališkai sulaikyti dvigubą ar užsienio valstybės pilietybę turinčius asmenis ir naudoti juos kaip diplomatinį svertą ar priemonę daryti spaudimą užsienio šalių vyriausybėms“, sakė „Amnesty International“.
