Tokie veiksmai didina abejones vyriausybės planais leisti tūkstančiams pabėgėlių sugrįžti į Mianmarą.
Apie 700 tūkst. rohinjų, kurių dauguma yra musulmonai, pabėgo iš šiaurėje esančios Rachinų valstijos į Bangladešą, Mianmarui prieš šešis mėnesius ėmusis represijų prieš sukilėlius.
JAV ir Jungtinės Tautos tokius vyriausybės veiksmus vadina etniniu valymu.
Pats Mianmaras su šio termino vartojimu nesutinka ir teigia, kad pernai rugpjūtį jam teko atsakyti į vadinamosios Arakano rohinjų išvadavimo armijos išpuolius.
Vis dėlto kritikai teigia, kad prisidengdama gynimusi kariuomenė rengia neproporcingas, išdegintos žemės taktika grindžiamas „valymo operacijas“ ir tokiu būdu siekia išvyti nekenčiamą mažumą.
Naujoje „Amnesty International“ ataskaitoje „Rachinų valstijos perbraižymas“ (Remaking Rakhine State) nurodoma, kad visuomenininkai, išnagrinėję iš palydovų padarytas nuotraukas ir pokalbius su liudininkais, daro išvadą, jog nuo šių metų pradžios valstijoje sparčiai išsiplėtė karinės ir kitos infrastruktūros objektų statyba.
Tyrėjai prilygina tokius veiksmus „žemės užgrobimui“.
„Naujieji įrodymai ir mūsų naujame tyrime dokumentuotas atstatymas rodo, kad Mianmaro valdžia užstato vietoves, į kurias turi sugrįžti rohinjų“, – prieš ataskaitos paskelbimą pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ krizių valdymo skyriaus direktorė Tirana Hassan.
„Kai kuriais atvejais buvo ardomi jau pastatyti namai“, – pridūrė ji.
Organizacija pripažįsta, kad palydovų vaizdai tik iš dalies parodo padėtį, bet teigia, kad saugumo pajėgoms skirti pastatai, sraigtasparnių aikštelės ir netgi keliai buvo pastatyti padegtose rohinjų gyvenvietėse ir aplink jų.
Palydovo vaizduose matyti, kad praėjus dviems mėnesiams po rugpjūčio puolimų šalia Rachinų valstijos Maungdo miestelio esantis kaimas Kan Ča buvo sunaikintas gaisro.
Ankstyvą kovą šio kaimo teritorijoje jau matyti pastatų. „Amnesty International“ mano, kad jie yra dalis naujos saugumo pajėgų bazės. Panašių statybų buvo aptiktos ir In Dino kaime.
Mianmaras pripažino, kad jo saugumo pajėgos rugsėjį prisidėjo prie 10 rohinjų nužudymo šioje gyvenvietėje.
Į Rachinų valstiją žmogaus teisių grupių ir žiniasklaidos atstovai bei Jungtinių Tautų inspektoriai beveik niekada neįleidžiami.
Mianmaras ir Bangladešas turėjo pradėti rohinjų pabėgėlių repatriaciją valyvą sausį, tačiau daugelis jų nenori grįžti be pagrindinių teisių ir saugumo garantijų.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad rohinjų apleistą teritoriją gali užimti Rachinų valstijos budistai ir kitos šio regiono nemusulmonų etninės grupės.
Be to baiminamasi, kad vykdant statybas bus sunaikinti įtariamų kariuomenės nusikaltimų įrodymai.
Vyriausybės atstovas Zawas Htay šių teigimų nesureikšmino ir sakė, kad vyriausybė nedislokuoja kariuomenės gyvenamuosiuose rajonuose. Pasak jo, policijos nuovadų statyba įeina į kaimų rekonstrukcijos planus.
„Netiesa, kad dislokuojame kariuomenę tarp namų ir kaimų“, – sakė jis ir pridūrė, kad darbui išdegintose teritorijose tenka pasitelkti buldozerius.
„Kadangi šis regionas atsilieka savo vystymusi, atstatome jį sistemingai“, – aiškino pareigūnas.
