Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai sukritikavo minimą „Amnesty International“ ataskaitą.
„Amnesty International“ „tvirtai laikosi savo tyrimo“, sakė organizacijos generalinė sekretorė Agnes Callamard.
„Išvados... buvo pagrįstos įrodymais, surinktais atliekant išsamius tyrimus, kuriems buvo taikomi tokie pat griežti standartai ir deramo patikrinimo procesai, kaip ir visam „Amnesty International“ darbui“, – pridūrė ji.
Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje „Amnesty International“ paminėjo incidentus 19-oje miestų ir miestelių, kai ukrainiečių pajėgos tikriausiai sukėlė pavojų civiliams, įrengdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose.
V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi „Amnesty International“ išvadas prilygino bandymui suversti kaltę aukoms.
Pasak prezidento, žmogaus teisių gynimo organizacija bando „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“.
„Nėra ir net hipotetiškai negalėtų būti jokių sąlygų, kuriomis būtų pateisinamas koks nors Rusijos smūgis Ukrainai. Agresija prieš mūsų valstybę yra neišprovokuota, grobikiška ir atvirai teroristinė“, – kalbėjo V.Zelenskis.
„Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis.
Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.
Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“.
Tačiau A.Callamard išreiškė susirūpinimą, kad Ukrainos vyriausybės „reakcija gali atbaidyti teisėtą ir svarbią diskusiją šiomis temomis“.
Jos teigimu, Ukrainos vyriausybė neatsakė į „Amnesty International“ prašymą sureaguoti į jos išvadas, taip pat pabrėžė, kad grupė paskelbė daug ataskaitų, kuriose „užfiksuoti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdyti karo nusikaltimai“.
Britanijos ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat, panašu, kritikavo „Amnesty International“ ataskaitą, sakydama, kad „vienintelis dalykas, keliantis pavojų (Ukrainos) civiliams gyventojams, yra raketos, ginklai ir rusų kariai marodieriai“.
Alyvos į ugnį šliūkštelėjo „Amnesty International“ padalinio Ukrainoje vadovė Oksana Pokalčuk, savo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ parašiusi, kad organizacija nepaisė jos komandos prašymų neskelbti ataskaitos.
Ji pridūrė, kad „Amnesty International“ biuras Ukrainoje neišvertė ataskaitos į ukrainiečių kalbą ir neįkėlė jos į savo ukrainietišką interneto svetainę.
A.Callamard sakė, kad šiuo metu nederėtų komentuoti „netikslumų“ O.Pokalčuk pareiškime, tačiau pabrėžė, kad rengiant minimą ataskaitą „atliktas išsamus vidaus peržiūros procesas“, kurio metu organizacijos Ukrainos biuras galėjo pareikšti bet kokius jam susirūpinimą keliančius klausimus.
Ketvirtadienį Rusijos pajėgos bombardavo kelis miestus ir gyvenvietes, įskaitant Mykolajivą šalies pietuose, kur, pasak mero, dviejuose rajonuose buvo apgriauti gyvenamieji pastatai.
Rytų Ukrainoje prie fronto linijos esančiame Torecko miestelyje rusams ketvirtadienį apšaudžius autobuso stotelę žuvo aštuoni žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.
Antrame pagal gyventojų skaičių šalies mieste Charkive vietos valdžios institucijos pranešė apie Rusijos raketų smūgius pramoninėms zonoms.
Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose, kur, jų teigimu, jau atkovojo daugiau kaip pusšimtį kaimų, anksčiau kontroliuotų Maskvos.
