Rusijos tikslas nesikeičia: Ukraina įvardijo karščiausias fronto vietas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ruošiasi „aktyviems veiksmams“ prieš okupantą.

„Norėčiau palaikyti visus mūsų miestus ir bendruomenes, kurie kasdien, kiekvieną naktį patiria žiaurius blogio valstybės teroristinius išpuolius. Mūsų Chersono sritį ir Chersoną, kuriems okupantas keršija už savo praradimus. Mūsų Zaporižią. Mūsų Donecko srities ir Luhansko srities miestai, kuriuos Rusija siekia tiesiog sudeginti“, – vakariniame kreipimesi kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė atakoms naudoja įvairius ginklus: raketas ir artileriją, bepiločius lėktuvus ir minosvaidžius.

„Griuvėsiai, nuolaužos, sviedinių krateriai žemėje – tai Rusijos autoportretas, kurį ji piešia ten, kur įprastas gyvenimas viešpatauja be Rusijos“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Rusijos okupantai toliau bando veržtis Limano, Bachmuto, Avdejevsko, Marijinsko ir Šachterioo kryptimis.

Apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Pagrindinis priešo tikslas išlieka priėjimas prie Donecko ir Luhansko sričių administracinių sienų“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenko, nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija ją bombardavo daugiau kaip 40 500 kartų.

Nuo karo pradžios apšaudant buvo sugriauta daugiau kaip 152 000 gyvenamųjų pastatų.

Skaičiuojama, kad užregistruota 66 300 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų.

Popiežius Pranciškus patvirtino esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive, tačiau tik tuo atveju, jeigu taip pat galės nuvykti vizito į Maskvą, šeštadienį pranešė „Deutsche Welle“.

„Vyksiu į abi vietas arba nė į vieną iš jų“, – pareiškė pontifikas interviu laikraščiui „La Nacion“.

Apie tokius popiežiaus planus anksčiau buvo kalbėta 2022 metų vasarą.

„Reuters“/„Scanpix“/Popiežius Pranciškus

Penktadienį paskelbtose interviu Šveicarijos televizijai RSI ištraukose jis sakė, jog karas Ukrainoje yra susijęs su „imperiniais interesais“, ir ten, anot jo, kariauja „didžiosios pasaulio galybės“.

Pontifikas interviu papasakojo, kad norėjo vykti į Maskvą derėtis dėl taikos, bet jo pasiūlymas buvo atmestas.

„(Prezidentas Vladimiras) Putinas žino, kad esu pasiekiamas“, – sakė jis televizijos RSI interviu išraše, kuris buvo paskelbtas prieš transliaciją sekmadienį.

„Tačiau ten yra imperinių interesų, ne tik Rusijos imperijos, bet ir kitų šalių imperijų. Imperijoms būdinga, kad tautos atsiduria antroje vietoje“, – pridūrė jis.

Argentinietis pontifikas ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos jis buvo kritikuojamas dėl to, kad aiškiai nekaltino Maskvos, 2022-ųjų vasario 24-ąją pasiuntusios savo karius į provakarietišką kaimynę.

Šią savaitę „Wagner“ pareiškė, kad jos kovotojai užėmė rytinę Bachmuto dalį.

Kai kurie karo ekspertai abejoja, ar yra prasmės toliau kovoti dėl nuniokoto miesto, tačiau ukrainiečių pareigūnai sako, kad, užėmusios Bachmutą, Rusijos pajėgos stumsis toliau į rytus.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis šeštadienį pareiškė, jog kova dėl Bachmuto padeda laimėti laiko rengiantis būsimam kontrpuolimui.

„Dabar tikrieji didvyriai yra tie gynėjai, kurie ant savo pečių laiko rytinį frontą ir, negailėdami nei savęs, nei priešo, sukelia didžiausius įmanomus nuostolius“, – pažymėjo jis šeštadienį paskelbtame pranešime.

„Būtina laimėti laiko, kad būtų galima sukaupti rezervus ir pradėti kontrpuolimą, kuris jau netoli.“

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad Rusija nuo 2022 metų spalio Ukrainos kryptimi paleido daugiau kaip 820 sparnuotųjų raketų.

Ukrainos gynybos ministerijos svetainėje paskelbtame pranešime rašoma, kad kovo 10-ąją ministras Kyjive susitiko su savo Norvegijos kolega Bjornu Arildu Gramu, kuriam, be kita ko, pranešė, kad rusų pajėgos nuo 2022 metų spalio įvykdė 15 masinių raketų atakų Ukrainos teritorijoje.

„Kai sakau, masinių, tai reiškia, kad priešas naudoja sparnuotąsias balistines raketas, taip pat Irano dronus, po 50–90 vienetų per vieną ataką“, – sakė Ukrainos gynybos ministras.

„Kovo 10 dienos duomenimis, į mūsų šalį jau buvo paleista 821 rusiška raketa. Tai tik sparnuotosios balistinės raketos“, – pridūrė ministras, kurį cituoja agentūra „Unian“.

Jungtinė Karalystė (JK) olimpinių žaidynių rėmėjus, įskaitant „Coca-Cola“ ir „Samsung“, paragino pritarti draudimui rusų ir baltarusių sportininkams varžytis kitąmet Paryžiuje vyksiančiose vasaros žaidynėse.

Londonas tikisi, kad, iki 2024 metų Paryžiaus žaidynių likus pusantrų metų, rėmėjų spaudimas padarys poveikį Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olimpiniai žiedai Paryžiuje

„Žinome, kad sportas ir politika Rusijoje ir Baltarusijoje yra glaudžiai persipynę, ir esame pasiryžę siekti, kad Rusijos ir Baltarusijos režimams nebūtų leista naudoti sporto savo propagandos tikslais“, – rašoma laiške, kurį JK vyriausybė penktadienį nusiuntė trylikos oficialių pasaulinių TOK partnerių, įskaitant „Coca-Cola“, „Airbnb“, „Samsung“ ir „Deloitte“, vadovams.

„Kaip olimpinių žaidynių partneriai, norėtume, kad išreikštumėte savo nuomonę šiuo klausimu, ir prašome jūsų prisijungti prie mūsų spaudžiant TOK spręsti rūpestį keliančius klausimus, kurie yra išdėstyti mūsų pareiškime“, – rašoma laiške.

TOK sausį pristatė planą, pagal kurį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš pasaulio sporto arenos pašalintiems rusų ir baltarusių sportininkams būtų leista dalyvauti Paryžiaus žaidynėse su neutralia vėliava ir tik tuo atveju, jeigu jie aktyviai neremia konflikto.

Daugiau kaip 30 šalių vyriausybės jau yra paprašiusios TOK „paaiškinti“, kaip rusų ir baltarusių sportininkai galėtų dalyvauti žaidynėse.

„Esame išties susirūpinę, ar įmanoma, kad rusų ir baltarusių olimpiniai sportininkai varžytųsi kaip „neutralūs“...., jei juos tiesiogiai finansuoja ir remia jų valstybės“, – rašoma laiške.

Ukraina prieštarauja galimam rusų ir baltarusių sportininkų dalyvavimui Paryžiaus žaidynėse, net ir su neutralia vėliava, ir net yra pagrasinusi boikotuoti olimpiadą.

Tuo tarpu Tarptautinė fechtavimo federacija (FIE) penktadienį nusprendė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinės atrankos varžybose, sukėlusi pasipiktinimą Ukrainoje.

Fechtavimas tapo pirmąja olimpine sporto šaka, kurioje praėjus metams po to, kai dėl karo Ukrainoje iš jos buvo pašalinti abiejų tautų fechtuotojai, vėl buvo leista dalyvauti varžybose.

Kaip teigiama Ukrainos gynybos ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime, kovo 10 d. Kyjive įvyko gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo susitikimas su Norvegijos gynybos ministru Bjornu Arildu Gramu.

„Norvegija prisijungė prie plačios tarptautinės “tankų koalicijos„, kad padėtų Ukrainai įsigyti pagrindinį kovinį tanką.

Jau vyksta personalo apmokymai, o pirmieji tankai Ukrainoje pasirodys artimiausiu metu. T

aip pat padedame stiprinti oro gynybą. Pristatėme trumpojo nuotolio sistemas “Mistral„ ir prisidėjome prie vidutinio nuotolio sistemos NASAMS kūrimo. Ir toliau būsime kartu su Ukraina ir remsime jus jūsų kelyje“, – patikino Norvegijos ministras.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše pareiškė, kad jo pajėgos yra priartėjusios prie Bachmuto – karščiausiu fronto epicentru tapusio Rytų Ukrainos miesto – centrinės dalies.

Platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad Jevgenijus Prigožinas stovi ant aukšto pastato, kuris esą yra Bachmute, stogo.

„Tai miesto administracijos pastatas, tai miesto centras“, – sako J.Prigožinas vaizdo įraše, rodydamas į tolumoje esantį pastatą.

„Jis yra už vieno kilometro ir dviejų šimtų metrų“, – pridūrė jis.

J.Prigožinas taip pat pareiškė, jog dabar yra svarbiausia gauti šaudmenų ir „judėti pirmyn“.

„Wagner“ grupės pajėgos jau kelis mėnesius kaunasi siekdamos užimti mūšių nuniokotą Bachmutą, kuriame verda ilgiausia ir kruviniausia kova per daugiau nei metus trunkantį Rusijos puolimą. Bachmuto apylinkėse didelių nuostolių patyrė abi pusės.

J.Prigožinas – prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas – šiuo metu yra įsivėlęs į ginčą dėl valdžios su Rusijos gynybos ministerija ir kaltina ją stabdant ginkluotės tiekimą. 

Mariupolio miesto taryba pranešė, kad kovo 11 d. į okupuotą miestą patakė raketos.

Okupuoto miesto gyventojai praneša apie du sprogimus - prie oro uosto ir žemės ūkio bazės.

Tikėtina, kad bus smogta į okupantų buvimo vietą.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko sakė, kad danguje taip pat girdėjosi sprogimas, esą suveikė Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos, o paskui nuolaužos nukrito ant privataus namo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Mariupolyje

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko sakė, kad jau 28 tūkst. savanorių pateikė prašymus prisijungti prie „Puolamosios gvardijos“ ir beveik visi daliniai jau suformuoti.

„Mes jau priėmėme 28 tūkst. savanorių paraiškų. Pirmiausia paraiškos buvo pateiktos per administracinių paslaugų centrus ir interneto svetainę. Žinoma, ne visi patenka į šiuos padalinius, nes atranka yra gana griežta.

Beveik visus padalinius jau pradėjome apmokyti mūsų šalies poligonuose, ir ne visi gali tai atlaikyti.

Mokymai truks tiek laiko, kiek reikės, kad gautume kovai pasirengusius Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Nacionalinės policijos padalinius, kurie dabar visi vadinasi “Puolamąja gvardija„.

Šie daliniai yra beveik suformuoti.

Jau dabar kviečiame prisijungti papildomus savanorius, kad turėtume rezervą ateičiai“, – tikino ministras. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pavasario kontrpuolimo, kuriuo siekiama išlaisvinti Ukrainos žemes nuo Rusijos užpuolikų, pradžia „jau visai netoli“.

„Reikia gauti laiko sukaupti rezervus ir pradėti pavasarinį kontrpuolimą, kuris jau visai netrukus prasidės“, – sakė Rytų pajėgų grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

Pažymima, kad vadas nuolat „kontroliuoja operatyvinę padėtį fronte ir imasi būtinų priemonių, kad Bachmutas liktų ukrainiečių kontrolėje“.

Taip pat teigiama, kad Ukrainos kariškiai duoda priešininkui garbingą atkirtį ir toliau laiko miestą. Bachmuto gynybai pasitelktos pajėgos ir ištekliai, kurie neleidžia priešui įgyvendinti savo planų ir verčia jį atsisakyti puolimo.

Vakarai turėtų kuo greičiau aprūpinti Ukrainą naikintuvais, kad pergalė kare prieš Rusiją būtų dar artimesnė.

Tai interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ pareiškė buvusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

„Kai ukrainiečiai sako, kad jiems reikia naikintuvų, turime padėti“, – sakė K.Kaljulaid ir pridūrė, kad kasdien Ukrainos fronte žūsta apie 100 ukrainiečių karių ir dar apie 300 sužeidžiama.

Ji paminėjo, kad Vokietijos vyriausybė suteikė Ukrainai „didelę karinę paramą“.

„Tačiau aš taip pat suprantu Ukrainos nekantrumą. Jiems laikas matuojamas ne valandomis, o žmonių gyvybėmis“, – pabrėžė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitikęs su Vilniuje viešinčia Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek aptarė dvišalius santykius, paramą Ukrainai.

Kaip šeštadienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas pasidžiaugė besiplėtojančiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, kuriuos atspindi ne tik intensyvi politinė partnerystė, bet ir auganti prekyba bei investicijos, sėkmingai įgyvendinami bendri strateginės reikšmės infrastruktūros projektai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Pasak pranešimo, susitikime su Lenkijos Seimo maršalka daugiausia dėmesio skirta paramai Ukrainai, patiriančiai niokojančią Rusijos karinę agresiją.

Prezidentas akcentavo, kad teisinga ir tvari taika įmanoma tik Ukrainos sąlygomis – Rusijai išvedus kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos.

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Rusija rengiasi ilgam sekinančiam karui, todėl Ukrainai būtina toliau teikti ekonominę, karinę, humanitarinę pagalbą. Šalies vadovas teigė itin vertinantis svarų Lenkijos indėlį.

Prezidentas su Lenkijos atstove aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą palaikant Ukrainos iniciatyvas Jungtinėse Tautose, siekiant įsteigti Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimams tirti, ieškant sprendimų, kaip įšaldytą viešą ir privatų Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui.

Kovo 11 d. rytą Rusijos okupantai apšaudė Chersoną ir padarė nuostolių, sakė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Mykolajivo greitkelyje... dėl sviedinios pataikymo dega automobilis.

Pranešama, kad priešo smūgio vietoje Mykolajivo greitkelyje žuvo trys žmonės ir du buvo sužeisti“, – teigė jis. 

Ukrainos strateginių komunikacijų centro nuotr./Apšaudytas Chersonas

Danijos gynybos ministerija paskelbė apytikslį „Leopard 1“ tankų pristatymo Ukrainai terminą.

Laikinai einantis gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas apsilankė Vokietijos įmonėje FFG, kur šie tankai remontuojami.

„Buvau ten ir pamačiau, kad „Leopard 1“ tankų paruošimo Ukrainai darbai vyksta sparčiai, ir mes galėsime juos išsiųsti kuo greičiau“, – sakė jis po vizito.

„Didžiuojuosi, kad Danija, bendradarbiaudama su kitomis šalimis, remia Ukrainos kovą už laisvę svarbia auka. Tikimės, kad pirmuosius tankus Ukrainai galėsime pristatyti pavasarį“, – sakė T.L.Poulsenas.

Kanada penktadienį paskelbė draudimą importuoti Rusijos aliuminio ir plieno gaminius, siekdama apriboti Maskvos pajamas, kuriomis ji finansuoja savo karą Ukrainoje.

Remiantis naujausiais vyriausybės duomenimis, 2021 metais importo vertė siekė beveik 250 mln. Kanados dolerių (170 mln. eurų).

Apie draudimą pranešta po to, kai praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė 200 proc. tarifą Rusijos importuojamam aliuminiui, ir po to, kai Europos Sąjunga jau praėjusiais metais užblokavo Rusijos plieno produktus.

„Kanada ir mūsų partneriai jau pritaikė sankcijas Rusijos centriniam bankui ir pritaikė Rusijos naftos ir dujų kainų „lubas, – pareiškime teigė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland. – O dabar, koordinuodami veiksmus, kurių šiandien ėmėsi Jungtinės Valstijos, užtikriname, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas negalėtų sumokėti už savo karą parduodamas aliuminį ir plieną Kanadoje.“

Draudimas taikomas rusiškam neapdorotam aliuminiui, aliuminio lakštams ir gataviems produktams, įskaitant iš aliuminio pagamintus konteinerius ir kitus namų apyvokos daiktus.

Taip pat draudžiami visi pirminiai Rusijos plieno gaminiai, įskaitant geležį ir nelegiruotąjį plieną, pusgaminius ir gatavus gaminius, tokius kaip vamzdžiai ir vamzdeliai.

Didžiąją dalį Kanados plieno importo sudaro importas iš Jungtinių Valstijų – beveik 45 proc. JAV plieno eksporto –, o į kaimyninę šalį gabenama beveik 90 proc. Kanadoje pagaminamo aliuminio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiks su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu ir prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą aptars Ukrainos krizę ir kitus klausimus, penktadienį pranešė prancūzų lyderio biuras.

V.Orbanas atvirai kritikuoja Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija.

E.Macronas susitiks su V.Orbanu pirmadienį prieš kovo 23–24 dienomis vyksiantį EVT susitikimą, taip pat aptars energetikos klausimus ir paramą Europos gynybos pramonei, sakoma pareiškime.

Europos Sąjungos narė Vengrija yra labai priklausoma nuo importuojamų rusiškų degalų. V.Orbanas pažadėjo palaikyti ryšius su Rusija ir atsisakė tiekti ginklus Ukrainai.

Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Rusijai, nors Vengrija šiuo klausimu galiausiai balsavo kartu su ES partnerėmis.

Budapeštas taip pat yra įsitraukęs į ilgalaikį ginčą su ES dėl Briuseliui susirūpinimą keliančio korupcijos Vengrijoje.

Gruodžio mėnesį Briuselis įšaldė milijardų eurų vertės lėšas, kol Budapeštas vykdys antikorupcines reformas.

Rusijos pajėgos, kurioms atstovauja privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, per pastarąsias keturias dienas užėmė didžiąją dalį rytinės Donecko srities Bachmuto miesto dalies ir dabar fronto linija eina per jo centrą palei Bachmutkos upę.

Tai teigiama šeštadienį paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Joje pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau laiko vakarinę Bachmuto dalį ir sunaikino pagrindinius tiltus per Bachmutką, „kuri teka iš šiaurės į pietus per 200-800 m pločio atvirą juostą tarp užstatytų teritorijų“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palydovinėse nuotraukose – nuniokotas Bachmutas

„Kadangi Ukrainos daliniai gali šaudyti iš įtvirtintų pastatų į vakarus, šis rajonas tapo “mirties zona„, dėl kurios “Wagner„ pajėgoms greičiausiai bus labai sunku tęsti savo žygį į vakarus“, – teigiama apžvalgoje.

Kartu britų žvalgyba pažymi, kad Ukrainos pajėgos ir jų tiekimo linijos į vakarus nuo Bachmuto išlieka pažeidžiamos nuolatinių Rusijos pajėgų bandymų apeiti gynėjus iš šiaurės ir pietų.

Pastaraisiais mėnesiais Bachmute vyko įnirtingiausi mūšiai Ukrainoje. Ukrainos vadai nusprendė nesitraukti iš miesto, aiškindami, kad gynyba leis jiems išsemti pajėgiausias Rusijos pajėgas.

Okupuoto Melitopolio gyventojai praneša apie daugiau nei 10 garsių sprogimų šiaurinėje miesto dalyje. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas.

Daugiau detalių kol kas nėra, todėl, kaip pažymėjo Zaporižios srities miesto vadovas, visa informacija tikslinama.

Vietos naujienų agentūra „RIA-Melitopol“ taip pat pranešė apie galingus sprogimus mieste. Preliminariais duomenimis, jie įvyko Melitopolio šiaurės vakaruose. Sprogimai girdimi visuose rajonuose.

„Daugelis žmonių manė, kad tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas. Okupantai kol kas nekomentavo to, kas vyksta Rusijos “Telegram„ kanaluose. Nebuvo jokių pranešimų apie rusų mokymus ar giriamą priešlėktuvinės gynybos darbą“, – priduria „RIA-Melitopol“.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė dar 1010 rusų užpuolikų. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Pasak jo, iš viso nuo plataus masto invazijos Rusija jau neteko maždaug 158 tūkst. savo karių.

Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3458 rusų tankus, 6762 šarvuotas kovos mašinas, 2483 artilerijos sistemas. 

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip penkis tūkstančius raketų ir daugiau kaip tūkstantį bepiločių lėktuvų.

Pasak „Ukrinform“, Volodymyras Zelenskis tai pasakė kreipdamasis į Amerikos verslo instituto pasaulinio forumo dalyvius.

„Rusija prieš mūsų miestus jau panaudojo daugiau kaip penkis tūkstančius rusiškų raketų, daugiau kaip tūkstantį žudančių dronų, daugiausia Irano... Kodėl Rusija atėjo į mūsų kraštą? Ar ji turėjo kokių nors teisingų argumentų pradėti šį karą? Nebuvo nė vieno. Tai atviras tironijos karas prieš laisvę“, – sakė prezidentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pabrėžė, kad šis Rusijos karas grindžiamas neapykanta ir noru apiplėšti kaimyninę tautą, Kremliaus siekiu ištrinti ukrainiečių tapatybę, pavogti žemę, išteklius, kultūrą.

„Pirmą kartą per daugelį, daugelį metų Europa mato, kaip blogis sąmoningai ir ciniškai apšaudo bažnyčias, vagia net grūdus ir techniką iš ūkininkų, žudo savininkus. Šimtai sugriautų ukrainiečių mokyklų, okupantų deginamos ukrainiečių kalba parašytos knygos, šaudomi mokytojai ir vietos valdžios atstovai, tūkstančiai ukrainiečių vaikų, pagrobtų iš tėvų ir išvežtų į Rusiją, ukrainiečių moterys, vyrai ir vaikai, prievartaujami rusų karių, įskaitant seksualinius nusikaltimus prieš juos“, – sakė V.Zelenskis.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad kol okupantas yra Ukrainos žemėje, kol jos miestams gresia sunaikinimas, kol milijonų ukrainiečių gyvybei ir laisvei gresia pavojus, Ukraina privalo tęsti šią kovą.

„Ir mes išliksime. Aš žinau, kad mes išliksime. Kartu su jumis“, – sakė prezidentas, kreipdamasis į Amerikos politikus.

V.Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad Ukrainos tvirtumas ir vientisumas bei mūsų draugų, ypač Jungtinių Valstijų, kurios yra pasaulinės laisvės gynimo lyderės, pagalba yra garantija, kad blogis šio mūšio nelaimės.

Rusijos pajėgos toliau kuria gynybines linijas užnugario zonose, toli nuo dabartinių fronto linijų, ir Rusijos teritorijose, kuriose greičiausiai niekada nebus kovojama,  sako Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje.

„Kovo 9 d. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad Rusijos valdžia baigė statyti įtvirtinimų liniją palei Belgorodo srities sieną su Ukraina. V.Gladkovas teigė, kad Rusijos pajėgos turėtų skirti karius šiai įtvirtinimų sistemai ginti, jei Ukraina netikėtai užpultų Belgorodo sritį. Šių įtvirtinimų aptarnavimui Rusijos pajėgos gerokai netinkamai paskirstytų pajėgas, kurios geriau tiktų remti aktyvias puolamąsias operacijas kitose Ukrainos vietose. V.Gladkovas taip pat teigė, kad Rusijos pareigūnai gynybinei linijai statyti išleido 10 mlrd. rublių (apie 132 mln. JAV dolerių), o tai greičiausiai yra lėšų švaistymas, kilus klausimams dėl Rusijos gebėjimo finansuoti savo karo veiksmus Ukrainoje.

Kovo 10 d. Ukrainos generalinis štabas taip pat pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau stato įtvirtinimus palei Kursko srities sieną su Ukraina – dar vienoje teritorijoje, kurioje greičiausiai niekada nebus kovojama. Okupuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas kovo 10 d. teigė, kad Rusijos pajėgos stato gynybinę liniją Kryme, ir užsiminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė ją statyti. Šie įtvirtinimai yra toli nuo dabartinių fronto linijų Pietų Ukrainoje.

Rusijos pareigūnai Kursko ir Belgorodo srityse gynybinius įtvirtinimus gali statyti remdami informacines operacijas, kuriomis siekiama vaizduoti Ukrainą kaip keliančią grėsmę Rusijos teritorijai, kad karas Ukrainoje Rusijai taptų egzistencine grėsme. Besitęsiantys Rusijos įtvirtinimai Kryme gali rodyti, kad Rusijos pajėgos nėra tikros dėl savo gebėjimo ilgą laiką išlaikyti okupuotas teritorijas Pietų Ukrainoje. Šiuo metu ISW nepastebėjo, kad Rusijos pajėgos būtų dislokuotos prie kurios nors iš šių gynybinių linijų, todėl įtvirtinimai šiuo metu neturi reikšmės Rusijos operacijoms Ukrainoje“, – sako analitikai.

Kiti esminiai ataskaitos akcentai:

• JAV žvalgyba įspėjo, kad su Rusijos žvalgyba susiję asmenys gali planuoti bandyti sukelti perversmą Moldovoje
• Rusijos pajėgos toliau kuria gynybines linijas užnugario zonose, esančiose toli nuo dabartinių fronto linijų, ir Rusijos teritorijose, kuriose greičiausiai niekada nebus kovojama
• Rusijos vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova patvirtino, kad Rusijos vyriausybė taiko įvairias schemas, siekdama deportuoti ukrainiečių vaikus į Rusiją, ir tuo komentaru, matyt, siekė paneigti Vakarų kaltinimus dėl šių veiksmų neteisėtumo
• Rusijos informaciniai šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos surengė ribotas sausumos atakas palei Svatovės-Kreminos liniją
• „Wagner Group“ pajėgos įžengė į užstatytą AZOM pramoninį kompleksą, o komplekso puolimai „Wagner Group“ pajėgoms tikriausiai kainuos brangiai
• Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų Bachmute, valo rytines miesto dalis ir pasistūmėjo į naujas pozicijas šiaurės vakarų Bachmute per 800 metrų nuo AZOM metalo apdirbimo gamyklos
• Rusijos pajėgos tęsia žvalgybą netoli Dniepro upės deltos salų
• Rusijos pareigūnai ir okupacinė valdžia toliau skelbia apie naujus infrastruktūros projektus, kuriais siekiama padidinti susisiekimą tarp Rusijos žemyninės dalies ir okupuotų teritorijų