Valdančiųjų reitingams grėsmė iškilusi ne tik dėl to, kad sparčiai auga rinkėjų parama opozicinei Piliečių platformos partijai (PP), kuriai vadovauti grįžo Donaldas Tuskas. PP kartu su judėjimu „Lenkija 2050“ ir dar keliais smulkesniais partneriais galėtų sudaryti naują koaliciją.
J.Kaczynskio kariauna jau senokai pjaunasi tarpusavyje. Konfliktai dabar pasiekė tokį lygį, kad iš koalicijos pasitraukė – buvo išstumtas – partijos „Sutarimas“ lyderis Jaroslawas Gowinas.
Formaliai Jungtinės dešinės koalicija, Lenkijos politikoje dominuojanti nuo 2015 metų, jau nebeturi parlamentinės daugumos 460 vietų parlamente.
-
Penkios Lenkijos krizės, galinčios reikšti pirmalaikius rinkimus
-
Lenkija žada švelninti kontroversišką teismų reformą
-
Lenkijos premjerui atleidus vieną savo pavaduotojų, ėmė byrėti valdančioji koalicija
-
Lenkijos Seimas priėmė kontroversišką įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų
-
Pykdo Izraelį: Lenkijos Seimas priėmė po karo atimto turto restitucijos įstatymą
-
ES, JAV smerkia Lenkijos parlamento priimtą įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų
Taip, valdantieji audringą trečiadienio vakarą dar sugebėjo surinkti kelis nepriklausomus parlamentarus ir pervilioti deputatų tiek iš J.Gowino, tiek iš opozicijos stovyklos, kartu su kuriais balsavo už įstatymą, daugelio ekspertų nuomone, nutaikytą konkrečiai į nepriklausomą privatų TV transliuotoją TVN.
„Tačiau nuo šiol aišku, kad dirbti dešinei bus vis sunkiau ir sunkiau. Per kiekvieną balsavimą reikės vis iš naujo burti minimalią daugumą“, – 15min teigė leidinio „Przeglad Baltycki“ Dominikas Wilczewskis.
Manevrai prieš Lenkijoje populiarius TVN tinklo kanalus valdantiesiems gali padaryti meškos paslaugą – jie gali nepatikti ir didelei daliai PiS rinkėjų.
O Vytauto Didžiojo universiteto analitikas Andžejus Pukšto pridūrė: „Koalicija pamažu gal ir judės rankiodama pavienius balsus, bet, kaip rašo „Rzeczpospolita“, tai yra ilgos PiS pabaigos pradžia.“
Analitikų manymu, manevrai prieš Lenkijoje populiarius TVN tinklo kanalus valdantiesiems gali padaryti meškos paslaugą – jie gali nepatikti ir didelei daliai PiS rinkėjų.
Populiarus pramoginis turinys
Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta subjektams ne iš Europos ekonominės erdvės valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus. Praktiškai įstatymas priverstų JAV kompaniją „Discovery“ parduoti jos turimą TVN akcijų paketą.
TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti Lenkijos vyriausybę, valdo daug kanalų, tarp jų – naujienų kanalą TVN24. Pagrindinio TVN kanalo vakarinė žinių laida sulaukia milijonų žiūrovų.
PiS strategai trečiadienio vakarą prastūmė šį įstatymą Seime. Ir nors teisės akto projektas beveik neabejotinai bus užblokuotas Senate, o užtruks ir visas procesas, JAV bei Europos Sąjunga jau pasmerkė šią Lenkijos valdančiųjų iniciatyvą.
Valdantieji jau seniai siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis.
Anot PiS, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose yra suvaržytos galimybė užsienio kapitalo dalyvauti žiniasklaidos sektoriaus.
Be to, PiS įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.
Beveik du trečdaliai lenkų mano, jog PiS bando „likviduoti“ TVN, o 70 proc. apklaustųjų tvirtino nenorintys, kad TVN nutrauktų transliacijas.
Kritikai savo ruožtu teigia, kad TVN kontrolę galės perimti kuri nors valstybinė įmonė. Panašiai jau nutiko anksčiau, kai regioninių laikraščių grupę „Polska Press“ perėmė valstybinė energetikos milžinė „PKN Orlen“.
Lenkijos Seimas tą pačią dieną dar pridėjo pritarimą, naujam įstatymui, faktiškai blokuosiančiam po Antrojo pasaulinio karo konfiskuoto nekilnojamojo turto grąžinimą. Daug šio turto priklausė žydams, tad Izraelis irgi garsiai piktinasi.
„Aistros dėl šio įstatymo galbūt amerikiečiams net svarbesnės. Jos oficialiai neakcentuojamos, bet klausimas labai aštrus.
Aišku, TVN klausimas irgi svarbus. Lenkijoje dėl to absoliučiai visur žmonės šią savaitę išėjo į gatves“, – 15min sakė A.Pukšto, priminęs, kad PiS praeityje jau „iškastravo“ visuomeninį transliuotoją.
Apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai lenkų mano, jog PiS bando „likviduoti“ TVN, o 70 proc. apklaustųjų tvirtino nenorintys, kad TVN nutrauktų transliacijas. Kitaip tariant, įprasto nuomonių pasidalinimo perpus šiuo atveju nėra.
„Kelias artimiausias savaites vyks aktyvus užkulisinis lobizmas iš amerikiečių pusės. Bet planai dėl šio įstatymo valdančiųjų populiarumui jau kenkia – juk TVN programos, išskyrus politines laidas, populiarios ir tarp PiS rinkėjų.
Pramoginis TVN turinys Lenkijoje labai populiarus nepriklausomai nuo politinių pažiūrų. Be to, daug kas mėgsta pažiūrėti ir TVP, ir „Polsat“, ir TVN, o tada lyginti pateikiamą informaciją. Krintantys TVP reitingai rodo, kad visuomenė atspari vienos partijos peršamam naratyvui“, – svarstė D.Wilczewskis.
Opozicijos pirmalaikiai rinkimai nedomina?
Pačioje Varšuvoje politikos stebėtojams tądien visgi buvo įdomiau skaičiuoti tai tirpstančią, tai vėl pagausėjančią parlamentinę daugumą, kuri po chaotiško vakaro Seime virto mažumos valdžia. Kaip?
Iš pradžių opozicija nustebino valdančiuosius inicijuodama balsavimą dėl posėdžio pertraukos ir sprendimo dėl žiniasklaidos įstatymo atidėjimo. Opozicijos siūlymas buvo priimtas 229 balsais prieš 227.
Bet tai nebuvo pabaiga. Seimo maršalka Elzbieta Witek pasiūlė – ekspertų vertinimu, visiškai nelegaliai – surengti naują balsavimą dėl siūlymo tęsti posėdį.
Prieš tai valdantieji pasirūpino trijų kitų deputatų, priklausančių partijai „Kukis'15“ parama, tad balsavimas buvo laimėtas – 230 balsais prieš 225. Šie trys parlamentarai tiesiog paaiškino, kad balsuodami pirmą kartą susimaišė.
Opozicija, žinoma, piktinasi ir dramatiškais tonais kalba apie grėsmę demokratijai. Bet Senate, kurį opozicija ir kontroliuoja, įstatymo dėl žiniasklaidos projektas bus atmestas, visiškai realus ir prezidento Andrzejaus Dudos, kuris tikrai girdi užsienio partnerių kritiką, veto.
Taip pat – kreipimasis į Konstitucinį Tribunolą. Analitikų manymu, dar tikrai įmanomas ir kompromisas bei tam tikros nuolaidos.
D.Wilczewskis: opozicija tiesiog stebės, kaip valdantieji žingsnis po žingsnio praras parlamento ir visos situacijos kontrolę, ir pati matys, kaip augs jos reitingai.
Tad bene svarbiausia šiuo metu tai, kad tokių improvizuotų koalicijų lipdymo per kiekvieną svarbesnį balsavimą PiS jau nebeišvengs, mat dešinieji jau dirba mažumos vyriausybės sąlygomis.
Tiesa, gali būti, kad opozicija nė nesistengs laimėti oficialaus balsavimo dėl nepasitikėjimo vyriausybe, nes situacija valdžiai oponuojančioms politinėms jėgoms gana palanki. Valdantiesiems – atvirkščiai, tad jų priešininkai greičiausiai nuspręs tiesiog palaukti, kol PiS su kompanija galutinai susikompromituos.
„Jei PiS norėtų paleisti parlamentą, reiktų opozicijos paramos, o tai šiuo metu neįmanoma. Opozicijos nedomina pirmalaikiai rinkimai.
Manau, kad opozicija nusiteikusi stebėti, kaip valdantieji ritasi į dugną ir pūva. Opozicija tiesiog stebės, kaip valdantieji žingsnis po žingsnio praras parlamento ir visos situacijos kontrolę, ir pati matys, kaip augs jos reitingai“, – tvirtino D.Wilczewskis.
Žurnalistas atkreipė dėmesį į pastaruoju metu šoktelėjusį PP populiarumą – prie to, aišku, prisidėjo D.Tusko sugrįžimas į didžiąją šalies politiką.
„Vis dėlto opozicijai reikės laiko pasiruošti rinkimams, parengti kampaniją, ją ištobulinti. Netgi panašu, kad opozicinėms partijoms bus įdomu žiūrėti, kaip Kaczynskis ieško sprendimų ir lipdo laikinas koalicijas – visai kaip trečiadienį.
Manoma, kad tokios politinės korupcijos atvejų daugės. Tokia, sakykime, prekyba Lenkijos ir kitų šalių politikai nėra neįprasta, bet trečiadienį sensacinga buvo tai, kad balsavimas buvo nelegalus“, – pridūrė D.Wilczewskis.
Laikas tiksi ne PiS naudai
Valdančiojoje koalicijoje yra ir daugiau įtampų – antai premjeras Mateuszas Morawieckis jau seniai kariauja su kietesnės linijos šalininku, teisingumo ministru Zbigniewu Ziobro. Gali būti, kad, pavyzdžiui, TVN radikalai ir nenugalės.
Bet atrodo, kad visuomenė pavargo nuo nuolatinių skandalų, kuriuos šaliai dovanoja Jungtinės dešinės koalicija, regis, pamėgusi gyventi nuolatinėje įtampoje ir verčianti įsitempti visą valstybę – vis atsiranda naujų temų, kurios audrina visuomenę.
Varšuva pykstasi su Briuselio dėl teismų reformos, diskriminuoja LGBT bendruomenę, inicijuojama prieštaringai vertinamas „Lenkijos susitarimas“.
„Apklausos rodo, kad PiS ir per pirmalaikius rinkimus surinktų daugiausia balsų. Be to, yra nacionalistai, „Konfederacja“.
Bet tai, kas vyksta, yra PiS pabaigos pradžia. Ko gero, keliaujame prie didelių permainų Lenkijos politinėje scenoje“, – 15min tvirtino A.Pukšto, priminęs, kad PP reitingų lentelėje beveik visiškai prisivijo PiS.
„Kai politikai mano, kad laivas jau prakiuręs ir jį semia vanduo, jie neišvengiamai pradeda bėgti. Ims trūkti ne 5-6 balsų, o vis daugiau – deputatai perbėgs į opozicijos pusę“, – pridūrė politologas.
A.Pukšto manymu, laikas tiksi ne PiS naudai: „Visi tie klausimai vis dar aktualūs – šalies susiskaldymas dėl abortų draudimo, visuomeninio transliuotojo teisių apribojimo, švietimo ministro noro labiau kontroliuoti aukštąsias ir bendrojo lavinimo mokyklas.
Galiausiai prisiminkime aštrią retoriką dėl seksualinių mažumų teisių. Svarbiausias visgi yra konfliktas su ES dėl teismų reformos.“
„Visi šie dalykai niekur nedingsta. Negana to, Gowinas iš koalicijos juk išėjo ne dėl TVN, o dėl „Lenkijos susitarimo“ – dėl ekonominės politikos planų.
