Dokumentuose amerikiečiai ir Aljansas siūlo Kremliui derėtis dėl nusiginklavimo ir „pasitikėjimą didinančių“ veiksmų, bet ragina pirmiausia deeskaluoti situaciją prie Ukrainos sienų. NATO ir JAV atsakymus Rusijai galima skaityti čia.
Lietuvos valdžios atstovai anksčiau ragino nesutikti su reikalavimais, kurie apribotų apginamumą, ribojant karinių pratybų mastą ir dažnį ar atsisakant karių dislokavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sausio viduryje irgi teigė, kad NATO negali būti skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos.
Vis dėlto amerikiečių laiške Rusijai rašoma apie „pasitikėjimą didinančias priemones“, susijusias su sausumos pratybomis Europoje, taip pat kalbama apie galimas derybas dėl nusiginklavimo.
Tiesa, 15min kalbinti analitikai nemano, kad Lietuvai ir kitoms NATO šalims narėms reikėtų labai jaudintis. Anot Lauryno Jonavičiaus, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, NATO buvimas Lietuvoje neturėtų sumažėti.
Dar vienas VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis teigė, kad „atsakymai nėra tokie, kokie galėtų tenkinti Kremlių, kuris imituoja norą kalbėtis“.
Visgi K.Girnius portalui tvirtino manantis, kad karinių pratybų regione iš tiesų galėtų mažiau, nes taip mažėtų įtampa.