06 17 /16:00

Analitikai: augant geopolitinei įtampai didėja branduolinių ginklų klausimo svarba

Blogėjant geopolitiniams santykiams branduolinių ginklų vaidmuo tampa vis labiau matomas, pirmadienį pranešė tyrėjai.
Iš povandeninio laivo paleidžiama branduolinė raketa UUM-44 SUBROC
Iš povandeninio laivo paleidžiama branduolinė raketa UUM-44 SUBROC / „Wikipedia“ nuotr.

Mokslininkai, atkreipdami dėmesį į tai, kad branduolinių ginklų turinčios valstybės toliau modernizuoja savo arsenalus, paragino pasaulio lyderius atsitraukti ir susimąstyti.

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) tradiciniame metiniame pranešime nurodo, kad diplomatinės pastangos kontroliuoti branduolinę ginkluotę taip pat patyrė didelių sunkumų dėl įtemptų tarptautinių santykių, susijusių su Ukrainoje ir Gazos Ruože vykstančiais karais.

„Nuo Šaltojo karo laikų branduoliniai ginklai neatliko tokio pastebimo vaidmens tarptautinių santykių srityje“, – sakė SIPRI masinio naikinimo ginklų programos vadovas Wilfredas Wanas (Vilfredas Vanas).

Tyrimų institutas priminė, kad 2023 metų vasarį Rusija paskelbė stabdanti savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje – 2010 metų branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV. Taibuvo paskutinė branduolinių ginklų kontrolės sutartis, kuria ribotos Rusijos ir JAV strateginės branduolinės pajėgos.

SIPRI taip pat pabrėžė, kad Rusija gegužę surengė taktinių branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos sienos.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sugriežtino savo branduolinę retoriką. Vasarį kreipdamasis į tautą jis perspėjo, kad kyla reali branduolinio karo grėsmė.

Be to, spalį prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui, buvo nutrauktas 2023 metų birželį pasiektas neoficialus Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas, nurodė SIPRI.

„Kelia labai didelį nerimą“

Pasak SIPRI, devynios branduolinių ginklų turinčios valstybės toliau modernizuoja savo arsenalus, o kelios iš jų 2023 metais dislokavo naujų branduolinių ginklų arba branduolinį ginklą gabenti galinčių sistemų.

SIPRI nurodė, kad šios devynios valstybės yra JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis.

SIPRI apskaičiavo, kad 2023-iųjų sausį iš pasaulyje sukauptos 12 121 branduolinės kovinės galvutės apie 9 585 buvo karinėse atsargose potencialiam naudojimui.

Apie 2 100 iš dislokuotų kovinių galvučių buvo laikomos balistinėse raketose aukštos operatyvinės parengties būsenos.

Beveik visos jos priklauso Rusijai arba Jungtinėms Valstijoms; kartu jos turi beveik 90 proc. visų pasaulio branduolinių ginklų. Tačiau manoma, kad Kinija taip pat pirmą kartą įvedė kai kurių kovinių galvučių aukštą parengtį.

„Nors bendras branduolinių kovinių galvučių skaičius pasaulyje ir toliau mažėja palaipsniui išmontuojant Šaltojo karo laikų ginklus, deja, kasmet daugėja veikti galinčių branduolinių kovinių galvučių“, – sakė SIPRI direktorius Danas Smithas (Danas Smitas).

Jis pridūrė, kad artimiausiais metais ši tendencija greičiausiai tęsis ir spartės, o tai kelia labai didelį nerimą.

Analitikai taip pat pabrėžia, kad per praėjusius metus saugumo padėtis pasaulyje toliau blogėjo ir kad karų Ukrainoje bei Gazos Ruože poveikis pastebimas beveik visose srityse, susijusiose su ginkluote ir tarptautiniu saugumu.

„Dabar išgyvename vieną pavojingiausių laikų žmonijos istorijoje“, – teigė D. Smithas. Jis paragino pasaulio galybes „atsitraukti ir susimąstyti“ bei pridūrė: „Geriausia visiems kartu.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų