Iškart po debatų atliktos žiūrovų apklausos parodė, kad daugelis pergalę ir vėl skyrė H.Clinton. Tokio pat palankaus verdikto demokratų kandidatė sulaukė ir po dviejų pirmųjų debatų.
Ir nors prezidentiniai debatai tradiciškai itin daug nepakeičia, D.Trumpui spalis buvo toks duobėtas, jo reitingai pradėjo taip beviltiškai atsilikti, kad jam reikėjo vos ne „bombos“.
Pagal „RealClearPolitics“ skelbiamą apklausų vidurkį, H.Clinton savo varžovą prieš debatus lenkė net 6,5 proc. punkto. Dar svarbiau, kad demokratė pirmauja ir beveik visose itin svarbiose „svyruojančiose“ valstijose.
Vis dėlto D.Trumpui nepavyko. Nors jis per debatus laikėsi šiek tiek solidžiau nei per ankstesnius pasirodymus, pagal objektyvius standartus trečiadienį milijardierius vis tiek neprilygo H.Clinton.
Su tuo sutinka ir žiūrovai. Visos profesionalios, o ne, pavyzdžiui, internetinės apklausos skyrė pergalę demokratei. 52 proc. CNN/ORC apklausos dalyvių teigė, kad laimėjo H.Clinton, ir tik 39 proc. – kad triumfavo D.Trumpas. Tiesa, 60 proc. respondentų pripažino, kad D.Trumpas juos nustebino pasirodydamas geriau, nei jie tikėjosi.
52 proc. CNN/ORC apklausos dalyvių teigė, kad laimėjo H.Clinton, ir tik 39 proc. – kad triumfavo D.Trumpas.
„YouGov“ apklausos rezultatai panašūs. 49 proc. apklaustųjų teigė, kad nugalėjo H.Clinton, 39 proc. pergalę skyrė D.Trumpui, o 12 proc. kalbėjo apie lygiąsias.
Nenuostabu, kad H.Clinton šansai nugalėti lapkričio 8-ąją kyla. Prieš pirmuosius debatus rugsėjo 26-ąją „Predictwise“ skelbė, kad demokratės galimybės įveikti D.Trumpą vertinamos 69 proc., o dabar rodiklis pakilęs net iki 91 proc.
Kad prezidento rinkimų laimėtojas aiškus, sutiko ir TSPMI analitikai Kęstutis Girnius bei Linas Kojala. Tiesa, pastarasis dar palieka kelis kabliukus.
Skandalingas D.Trumpo pasisakymas
„Jeigu lygintume D.Trumpo pasirodymą su ankstesniais, akivaizdu, kad jam sekėsi geriausiai. Kurį laiką pavyko net parodyti vadinamąją prezidentinę laikyseną.
Kita vertus, svarbus kontekstas: kuo galėjo būti naudingi šie debatai? D.Trumpui reikėjo pakeisti viešąsias diskusijas, kurios sukosi aplink jo požiūrį į moteris. Tie skandalai tikrai apsunkino jam kampaniją ir trukdė kalbėti apie ekonomiką, imigraciją ir panašiai. Galbūt D.Trumpo siūlymai kritikuotini, bet rinkėjams šios temos svarbios.
Tikslų jam pasiekti nepavyko. Negana to, kyla naujų skandalų – D.Trumpas pareiškė, kad galbūt nepripažins rinkimų rezultatų, kad H.Clinton yra bjauri moteris. Dabar jis turės kalbėti apie šiuos savo teiginius“, – svarstė L.Kojala.
Analitiko teigimu, tikrai negalima teigti, kad H.Clinton buvo pasimetusi, kad ji negalėjo atsakyti į kokius nors kaltinimus. Atvirkščiai, demokratų kandidatė, L.Kojalos manymu, vietomis dominavo debatuose.
„D.Trumpo pasisakymas, kad jis galbūt nesutiks su rinkimų rezultatais, iš tiesų yra skandalingas. Kita vertus, reikia atskirti kampanijos strategiją ir D.Trumpo strategiją.
Kampanijos vadovai kartoja, kad rezultatus pripažins, bet D.Trumpas išsišoko ir pasakė tokį argumentą, kuris kvestionuoja visą rinkimų sistemą ir drebina viso JAV valstybingumo pamatus. Dabar jam reikės gintis – greičiausiai iki pat rinkimų“, – teigė L.Kojala.
Į rimtus klausimus neatsakė nė vienas
K.Girnius savo ruožtu 15min sakė manantis, kad tretieji debatai buvo santūresni nei ankstesni kandidatų susidūrimai, o juose buvo aiškiau kalbama apie konkrečias problemas. Tiesa, H.Clinton esą buvo kur kas nuoseklesnė.
„Tiesa, nei vienas, nei kitas neatsakė į rimtesnius klausimus. Pavyzdžiui, buvo klausimas apie valstybės skolos augimo stabdymą. D.Trumpas visiškai nusišnekėjo, o H.Clinton irgi aiškino, kad nė cento nedidės. Daugelis ekspertų sutaria, kad skola augs.
Tas pats – dėl Sirijos H.Clinton teigė, kad paskelbtų neskraidymo zoną. Bet ji nepasakė, ką darytų, jei būtų numuštas Rusijos lėktuvas, ką darytų, jei kiltų rimto karinio konflikto su Rusija galimybė“, – priminė K.Girnius.
„Bet svarbiausia, kad D.Trumpas jau pralaimėjo rinkimus, nes nepasirodė tvirtai šiuose debatuose. Jis net keliskart suklupo, – irgi D.Trumpo atsisakymą sutikti su rinkimų rezultatais, kad ir kokie jie būtų, prisiminė ekspertas. – Net televizija „Fox News“, kuri palanki respublikonams, po debatų pabrėžė šiuos jo žodžius.
K.Girnius: „Buvo klausimas apie valstybės skolos augimo stabdymą. D.Trumpas visiškai nusišnekėjo, o H.Clinton irgi aiškino, kad nė cento nedidės.“
Tai sudaro įspūdį, kad D.Trumpas gana skeptiškai žiūri į demokratiją. Jis išsišoko. Anksčiau jis kalbėjo priešingai, o dabar suklupo. Be to, ką tai reiškia? Po rinkimų jis skųstųsi, bet tai neturėtų jokio poveikio.“
Amerikos žiniasklaidoje pastarąją savaitę yra kalbų, kad D.Trumpo gerbėjai, kurių pažiūros išties radikalios, padrąsinti kandidato gali pradėti kelti neramumus, jei respublikonų atstovas nenugalės. Socialinius tinklus stebintys žurnalistai užtiko ne vieną raginimą susidoroti su demokratais.
„Ne, manau, kad tokių dalykų tikrai nebus. Tai iš tiesų nesąmonės, kurias skleisti nori tik pats D.Trumpas. Tai demagogija“, – pabrėžė K.Girnius.
Įžvelgia netikėtumo galimybę
Bet ar tai – šalies kiršinimas aiškinant apie nešvarius rinkimus – negali būti savotiška porinkiminė strategija?
Juk tolesnės kalbos apie neva klastojamus rinkimus ne tik kenkia Respublikonų partijai, bet ir tam tikra prasme konsoliduoja radikalių rinkėjų sparną. Ar D.Trumpas jau galvoja apie ateitį?
„Neabejotinai yra tokių kalbų, kad D.Trumpas net nėra nusiteikęs laimėti šiuos rinkimus, kad jis tikrai nori toliau kalbėti apie nesąžiningą sistemą. Kad jis galbūt kurs naują televizijų tinklą ar politinį judėjimą, kuris sutelktų masę žmonių ir net taptų alternatyva didžiosioms partijoms“, – 15min teigė L.Kojala.
Jo teigimu, Respublikonų partija nekontroliuoja D.Trumpo, o pastarajam kažin ar rūpi šios politinės jėgos ateitis.
Ar rinkimuose jau viskas aišku? K.Girnius tuo nebeabejoja, o sutikti linkęs ir L.Kojala. Tiesa, jis įžvelgia ir netikėtumų galimybę.
„Žvelgiant racionaliai, viskas tikrai aišku. Skaičiai turėtų nemeluoti, o H.Clinton pranašumas tikrai didelis. Ji pirmauja daugelyje svyruojančių valstijų, nors jai netgi nereikia visose jose laimėti.
Bet yra tam tikrų veiksnių. Pirmasis – „WikiLeaks“. Aktyvistai vis dar žada kažką naujo atskleisti – negalima atmesti galimybės, kad savaitė iki rinkimų būtų paskelbta apie paviešinimą, kuris nuviltų abejojančius, neapsisprendusius rinkėjus.
Antrasis – tai, kad H.Clinton rėmėjai gali būti pasyvesni nei D.Trumpo šalininkai, kurie, atvirkščiai, gali pasirodyti esantys labai mobilūs ir aktyvūs. Demokratai su tuo kovoja, bet H.Clinton šalininkai gali neateiti balsuoti, o tai mums neleidžia nusiraminti“, – svarstė L.Kojala.
