„Iš Irano režimo gaunami prieštaringi pranešimai rodo, kad vyksta vidinės diskusijos, kaip elgtis su vykstančiais protestais“, – sakė Denverio universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Naderas Hashemi.
Anot jo, „daugumoje autoritarinių režimų yra „vanagai“ ir „balandžiai“, kurie nesutaria dėl to, kokiu lygiu valstybė turėtų vykdyti represijas krizių metu.
Tai, kad keliems mirties bausme nuteistiems protestuotojams buvo atnaujintas teismo procesas, o žymūs disidentai buvo paleisti iš įkalinimo, rodo, kad kai kas siekia laikytis švelnesnio požiūrio.
Tačiau šeštadienį Teheranas priminė apie savo griežtą politiką, kai dviem vyrams buvo įvykdyta mirties bausmė už tai, kad per su protestais susijusius neramumus jie nužudė sukarintų pajėgų narį.
-
Protestuodamas prieš A.Khamenei karikatūras Iranas uždarė Prancūzijos institutą
-
Malšindamas protestus Iranas sulaikė garsų virtuvės šefą
-
Irane dėl protestų dar dviem vyrams įvykdyta mirties bausmė
-
Irano dronų gamintojui pritaikytos sankcijos dėl tiekimo Maskvai
-
ES pasibaisėjusi naujomis protestuotojų egzekucijomis Irane
Demonstracijos prasidėjo po to, kai rugsėjo 16-ąją po moralės policijos suėmimo žuvo 22 metų kurdų kilmės iranietė Mahsa Amini. Irane moterims taikomas griežtas aprangos kodeksas, pagal kurį jos privalo dėvėti plaukus ir kaklą dengiančią skarelę.
Protestai peraugo į raginimus panaikinti islamo režimą ir tapo didžiausiu iššūkiu dvasininkams nuo 1979-ųjų revoliucijos, per kurią buvo nuverstas šachas.
Valdžios institucijos į tai atsako mirtinu smurtu, per kurį žuvo šimtai žmonių.
Tūkstančiai demonstrantų yra suimti, o 14 suimtųjų buvo nuteisti pakarti. Daugelis jų, teismų teigimu, nužudė arba užpuolė saugumo pajėgų narius.
