Pasak jų, karo palaikymo sąnaudos didės, nes Rusija ir toliau fronte eikvos žmogiškuosius išteklius ir medžiagas. Rusijos ištekliai yra riboti, ir V.Putinas negali ignoruoti šių išlaidų neribotą laiką. Rusijos ekonomika pasieks perdegimo tašką. Šis perdegimo taškas padarys didžiulę žalą Rusijos visuomenei, o tai gali priversti V.Putiną priimti svarbius sprendimus, kaip aprūpinti Rusijos karą ištekliais arba pakeisti karo vedimo būdą, kad išlaikytų savo režimo stabilumą.
Rusijos ekonomika ir karo pastangos patiria vis didesnę įtampą, todėl V.Putino gebėjimui išlaikyti karą ilguoju laikotarpiu kils vis daugiau iššūkių.
-
Karas Ukrainoje. Viena šalis gali palikti Vladimirą Putiną be iranietiškų balistinių raketų
-
Rusija teigia numušusi 109 ukrainiečių dronus
-
Rusija teigia užėmusi kaimą Rytų Ukrainoje
-
V.Putinas – priešas ar sąjungininkas?: D.Trumpo dešinioji ranka nerado konkretaus atsakymo
-
V. Putinas sako tikįs, kad Vakarai išgirdo perspėjimą dėl tolimojo nuotolio ginklų
Spalio 27 d. laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Rusijos ekonomikai „gresia perkaitimas“, pažymėdamas, kad pernelyg didelės Rusijos karinės išlaidos skatino ekonomikos augimą taip, kad Rusijos įmonės buvo priverstos dirbtinai didinti darbo užmokestį, kad patenkintų darbo jėgos paklausą ir išliktų konkurencingos dėl didelių Rusijos kariškių atlyginimų.
Laikraštis „The Washington Post“ citavo Rusijos centrinio banko vadovę Elvyrą Nabiuliną, kuri 2024 m. liepą įspėjo, kad Rusijos darbo jėga ir gamybos pajėgumai „beveik išsekę“.
Pasak „The Washington Post“, privačios Rusijos bendrovės stengiasi neatsilikti nuo Rusijos kariškių atlyginimų ir vis dažniau yra priverstos siūlyti atlyginimus, kurie kelis kartus viršija įprastus pramonės vidurkius.
ISW neseniai pranešė, kad Rusijos regioninės valdžios institucijos, siekdamos išlaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimo tempą (maždaug 30 000 karių per mėnesį), smarkiai didina vienkartines priemokas už sutarčių pasirašymą Rusijos sutartininkams.
Tai rodo, kad Rusija neturi begalinio darbo jėgos rezervo ir turi finansiškai ir socialiai skaitytis su vis didėjančiomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių fronte papildymu įvairiais ginkluotųjų pajėgų dislokavimo būdais.
V.Putinas greičiausiai mano, kad paskelbti dar vieną dalinės mobilizacijos bangą arba įvesti visuotinę mobilizaciją jo režimui kainuotų per brangiai, todėl griebėsi kriptomobilizacijos veiksmų, kurie, atrodo, vis labiau apkrauna Rusijos karo meto ekonomiką.
Neseniai Rusijos teritorijoje pasirodę Šiaurės Korėjos kariai ir pranešimai apie jų dislokavimą karo veiksmų zonoje Kursko srityje dar kartą rodo, kad visa V.Putino jėgos generavimo sistema yra labai trapi.
