Į Baltarusiją atvysta pirmieji traukiniai – laukiama tūkstančių rusų karių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sako, kad fronte padėtis iš esmės per dieną nepasikeitė.

„Per pastarąją dieną padėtis fronte iš esmės nepasikeitė. Pagrindiniai karštieji Donbaso taškai yra Soledaras ir Bachmutas, kur tebesitęsia labai smarkios kovos. Okupantai prieš mūsų pajėgas metė visus, kuriuos galėjo, įskaitant 2 tūkst. nuteistųjų – jie yra tarp ten esančių samdinių. Ir tai yra kaliniai, kuriems už sunkius nusikaltimus skirtos ilgos bausmės. Jie laikomi fronte ne tik pinigais, bet ir amnestijos pažadu.

Taip Rusijos valstybė remia terorą – ieško žudikų kalėjimuose ir žada jiems laisvę, jei jie vėl žudys. Ar kas nors pasaulyje vis dar abejoja, ar Rusija turėtų būti oficialiai pripažinta teroristine valstybe? Vargu“, – sako Ukrainos prezidentas.

Sekmadienį Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą, raginantį ES, drauge su tarptautiniais partneriais, padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą. Šis tribunolas tirtų agresijos nusikaltimą, užpildytų šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą ir užtikrintų Rusijos atskaitomybę prieš Ukrainą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, rusai pradėjo vadinamųjų „valstybinių“ institucijų evakuaciją iš okupuotos Chersono srities dalies į okupuotą Krymą.

„Okupantai stiprina filtravimo priemones Chersono srityje ir pradėjo vadinamųjų „valstybinių“ įstaigų evakuaciją.

Turimais duomenimis, iš Chersono į laikinai okupuotą Krymo autonominės respublikos teritoriją išvežami bankų ir pensijų fondų darbuotojai ir turtas“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu buvusi draugė bylinėjasi su Lietuva dėl panaikinto leidimo gyventi, jo nesantuokinė dukra yra įgijusi Lietuvos pilietybę, sekmadienį paskelbė LRT tyrimų skyrius.

Pasak LRT, nesantuokinių S.Šoigu vaikų motinai Jelenai Kaminskas, buvusiai Šebunovai, šią vasarą  Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau moteris jį skundžia.

Valstybės saugumo departamentas LRT informavo pateikęs išvadą, kad J.Kaminskas buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Pasak LRT Tyrimų skyriaus, J.Šebunova jau nuo 2017 metų turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jai ištekėjus už lietuvio verslininko Adolfo Kaminsko, šis pripažino dukra nesantuokinę J.Šebunovos ir S.Šoigu dukrą, mergaitė 2019-aisiais tapo Lietuvos piliete.

Pats A. Kaminskas, remiantis oficialiu Rusijos registru, šį pavasarį gavo Rusijos pasą, o šį rugpjūtį Kaminskai deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Rusiją. 

Rusijos gynybos ministro S.Šoigu nesantuokinius ryšius ir juose gimusius vaikus 2019 metais atskleidė tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „The Insider“. Jo duomenimis, J.Kaminskas turtas 2019 metais siekė mažiausiai pusantro milijardo rublių.

Iranas paskelbė, kad netiekė Rusijos Federacijai dronų kamikadzių.

Šį pareiškimą Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahyanas padarė per pokalbį telefonu su ES vyriausiuoju užsienio politikos atstovu Josepu Borrelliu, praneša CNN.

Irano užsienio reikalų ministro teigimu, jo šalis primygtinai laikosi „neutralumo pozicijos Rusijos sukelto karo atžvilgiu“.

Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis pareiškė, kad Ukrainai pavyko išlaikyti energetinį stabilumą po praėjusią savaitę Rusijos įvykdytų išpuolių, nukreiptų prieš pagrindines Ukrainos infrastruktūros dalis.

Savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ D. Šmyhalis teigė, kad per pirmąsias tris savaitės dienas Rusija surengė iki 130 raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių civiliniams ir energetikos objektams, ypač sostinėje Kyjive.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Apšaudytas Kyjivas

Jis sakė, kad techninės priežiūros darbuotojams pavyko atkurti elektros energijos tiekimą maždaug 4 000 gyvenviečių, o žmonės visoje Ukrainoje savanoriškai sumažino elektros energijos suvartojimą vidutiniškai 10 proc., todėl buvo lengviau išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų.

„Agresorius siekė įbauginti ukrainiečius ir paralyžiuoti valstybės energetiką. Jis nepasiekė savo tikslo“, – sakė D.Šmyhalis.

Prancūzija sekmadienį pažadėjo oro gynybos sistemų, skirtų apsaugoti Ukrainos miestus nuo dronų atakų, taip pat išplėsti ukrainiečių karių mokymų programą.

Šalis siekia paneigti nuomonę, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė nepakankamai remia Ukrainos kariuomenę kovoje su Rusijos invazija.

Iki 2 000 Ukrainos karių Prancūzijoje bus prijungti prie karinių dalinių ir jie kelias savaites rotuodami dalyvaus koviniuose mokymuose, labiau specializuotose logistikos ir kitų poreikių pratybose, taip pat bus apmokyti naudotis Prancūzijos tiekiama įranga, „Le Parisien“ duotame interviu sakė gynybos ministras Sebastienas Lecornu.

„Pažymime faktą, kad karas, deja, tęsis, – laikraštis citavo ministrą. – Nauja karių karta taip pat turi būti apmokyta, kad atlaikytų iki galo.“

Prancūzija anksčiau apmokė Ukrainos artilerijos karius naudoti jos tiekiamas savaeiges haubicas „Caesar“.

Išplėstiniai mokymai, kuriuos dabar siūlo Paryžius, pasak ministro, yra labai svarbus žingsnis.

„Mes keičiame apimtis“, – pabrėžė S.Lecornu.

Jis pridūrė, kad oro gynybos raketų baterijos „Crotale“, kurias Prancūzija ruošiasi siųsti į Ukrainą, „bus ypač naudingos kovojant su bepiločiais orlaiviais ir bombardavimu iš oro“.

S. Lecornu teigimu, Prancūzija turi 12 baterijų. Jis nepatikslino, kiek jų bus siunčiama į Ukrainą, bet teigė, jog „bus svarbu suteikti jiems pajėgumų apginti savo dangų“.

Siekiama, kad Kyjivas galėtų raketas dislokuoti per du mėnesius – į šį laikotarpį įskaitant ukrainiečių karių parengimą.

Prancūzija jau yra išsiuntusi 18 „Caesar“ vienetų ir svarsto dėl dar šešių.

Šalis taip pat įsteigė 100 mln. eurų fondą, „kuriuo ukrainiečiai gali pasinaudoti pirkdami tai, ko nori, su sąlyga, kad tiekėjo šalis yra Prancūzija“, pasakojo S.Lecornu.

Pasak jo, tarp pirmųjų Ukrainos užsakymų naudojantis fondu gavėjų yra prancūzų įmonė, tieksianti pontoninius tiltus.

Europos Sąjungos narė Prancūzija, siekdama aprūpinti Ukrainą ginkluotės atsargomis, taip pat atkreipė dėmesį į pačios šalies gynybos poreikius.

S.Lecornu sakė, kad „Crotale“ baterijos, skirtos Ukrainai, keičiamos modernesne „Mamba“ oro gynybos sistema, kuri, kaip tikimasi, sudarys saugumo skydo dalį 2024 metais, kai Paryžius rengia olimpines žaidynes.

Šalis taip pat įsakė papildyti savo „Caesar“ pabūklų atsargas, siekiant pakeisti siunčiamus į Ukrainą, teigė ministras.

Prancūzijos gynybos biudžetas 2023 metams pakils iki aukščiausio lygio nuo pat Antrojo pasaulinio karo – sieks 44 mlrd. eurų, sakė jis. Palyginimui, 2017 metais, E. Macronui laimėjus pirmąją kadenciją, biudžetą sudarė 32,3 mlrd. eurų. 

Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Baltarusijoje bus dislokuota kiek mažiau nei 9 000 Rusijos karių, kurie dalyvaus „regioninėje pajėgų grupėje“, skirtoje Baltarusijos sienoms saugoti, praneša „Reuters“.

Praėjusią savaitę Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo kariai bus dislokuoti kartu su Rusijos pajėgomis prie Ukrainos sienos kaip „bendros grupės“ dalis, remdamasis, anot jo, Ukrainos ir Vakarų keliama grėsme.

„Į Baltarusiją pradėjo atvykti pirmieji kariniai traukiniai su Rusijos kariais“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Gynybos ministerijos Tarptautinio karinio bendradarbiavimo departamento vadovas Valerijus Revenko.

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad nuo karo pradžios žuvo 423 vaikai, sužeista dar 810 vaikų.

Europos Sąjungai (ES) artėjant prie susitarimo dėl didelės karinės misijos, pagal kurią keliose valstybėse narėse bus apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija svarsto šalies dalyvavimo joje būdus.

„ES baigiasi pirmasis diskusijų etapas dėl ES Karinio mokymo misijos Ukrainai įkūrimo (EUMAM). Lietuva yra pasirengusi prisidėti tiek suteikiant erdvę mokymams, tiek siunčiant instruktorius“, – nurodoma BNS šią savaitę atsiųstame ministerijos komentare.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Apšaudytas Kyjivas

„Turime koordinuoti misijos veiklą su kitomis paramos mokymais Ukrainai iniciatyvomis, tame tarpe ir NATO. Labai svarbi ES misijos „equip“ dalis, kurios pagalba bus aprūpinama Ukrainos kariuomenė reikiama ginkluote, taikant vienodas sąlygas tiek Europos, tiek ir ne Europos gamintojams“, – priduriama jame.

Užsienio žiniasklaida šią savaitę pranešė, jog dėl misijos buvo sutarta per Briuselyje vykusį ES šalių narių ambasadorių susitikimą.

Pasak vieno iš ambasadorių, dabar šis susitarimas bus pateiktas kitą pirmadienį Liuksemburge susitiksiantiems ES užsienio reikalų ministrams.

Tokios ES misijos idėją rugpjūtį iškėlė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Naujienų agentūra AFP nurodė, kad misijai skirtame darbiniame dokumente rašoma, jog pagal ją „daug Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių turės būti apmokyti įvairių karinių funkcijų“.

Pasak dviejų diplomatų, Lenkija ir Vokietija jau paskelbė esančios pasirengusios dalyvauti misijoje.

EUMAM būtų finansuojama ES Europos taikos priemonės lėšomis.

Iš to fondo jau panaudota apie 2,5 mlrd. eurų Ukrainos vykdomų karinių ginklų ir įrangos pirkimų iš ES šalių finansavimui.