Lenkija: perduosime „Leopard“ Ukrainai, nepriklausomai nuo kitų šalių sprendimų

Naujausias žinias iš Ukrainos skaitykite čia.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka pateikė atsistatydinimo pareiškimą, praneša „Unian“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyryla Tymošenka

Portalas pravda.com.ua, remadasis savo šaltiniais Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryboje, skelbia, kad K.Tymošenkos postą turėtų užimti Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Taip pat pranešama, kad iš pareigų pasitrauks Sumų, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Chersono sričių karinių administracijų vadovai, siejami su K.Tymošenka.

Lenkija ketina perduoti „Leopard 2“ tankus Ukrainai, nepriklausomai nuo kitų šalių sprendimų. Apie tai Briuselyje žurnalistams pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

„Ketiname siųsti „Leopard 2“ tankus į Ukrainą. Šiuo klausimu palaikysime ryšį su Vokietijos vyriausybe. Tačiau nepriklausomai nuo kitų šalių sprendimo, esame pasiryžę pristatyti šiuos tankus, kaip ir žadėjome“, – pabrėžė diplomatas.

Kaip rašo wyborcza.pl, kalbėdamas su žurnalistais, Z.Rau patikslino, kad Vokietija iš tiesų vis dar laukia oficialaus Lenkijos prašymo dėl „Leopard 2“ tankų perdavimo Ukrainai. 

„Pateiksime šį prašymą. Reikalas tas, kad Lenkija neturėtų būti viena. Ir bus didelė grupė vienminčių šalių. Kad mūšio lauke būtų nemažas šarvuotosios technikos junginys“, – aiškino Z.Rau.

Ukraina laukia anksčiau pažadėtų zenitinių raketų kompleksų „Patriot“ ir jau žvalgosi į „Abrams“ tankus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vaizdo kreipimesi JAV prekybos ir pramonės rūmų konferencijos dalyviams.

„Pasaulinei laisvei jau seniai trūksta pasaulinių pergalių. Ukraina kartu su Amerika ir mūsų partneriais sprendžia šį deficitą“, – sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis sakė, kad pasibaigus karui Ukraina galės pasiūlyti JAV verslui įgyvendinti daug įdomių projektų. Jau pradėta bendradarbiauti su „JP Morgan“, „Goldman Sachs“, „Starlink“ ir „Westinghouse“.

„Jūsų puikios gynybos sistemos, tokios kaip HIMARS ar „Bradley“, jau sujungia mūsų laisvės istoriją su jūsų verslu. Laukiame „Patriot“. Žvalgomės į „Abrams“, – sakė V.Zelenskis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva, nors ir neturi tankų siųsti Ukrainai, iš dalies yra prisijungusi prie vadinamosios „leopardų“ koalicijos.

„Estijoje prieš kelias dienas buvo priimtas pareiškimas, (...) 11 valstybių tą pareiškimą padarė. „Leopardų“ koalicija, jei taip galima ją pavadinti, apėmė tas valstybes, kurios nusiteikusios apie tai diskutuoti ir perduoti Ukrainai paramą. Tos, kurios neturi šių tankų, į ją neįtraukiamos. Bet kiek teko kalbėtis Ramšteino formate, mes vis tiek savo poziciją išsakydavome“, – pirmadienį LRT televizijai sakė A.Anušauskas.

„Tiesą sakant, iš dalies mes prisijungėme“, – teigė jis krašto apsaugos ministras, – „Na, taip, mes neturime tankų, bet mes turime nuomonę dėl tankų“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Sankcijų Rusijai sąrašą galėtų papildyti Rusijos valstybinės energetikos korporacija „Rosatom“, sako Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje pirmadienį dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„ES priimtos sankcijos veikia, tačiau yra dar daug įmonių ir sektorių, kuriais galime ir turime papildyti sankcijų sąrašus. „Rosatom“ – viena iš jų. Tačiau svarbiausia aiškiai įsivardinti, kad visi siekiame Ukrainos pergalės – ir visi siekiame Rusijos pralaimėjimo“, – ES ministrų susitikime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Užsienio reikalų taryboje ES ministrai patvirtino naują Europos taikos priemonės paketą, iš kurio bus skirta karinė pagalba Ukrainai. Ministrai taip pat pritarė naujam sankcijų Iranui paketui, kuriame įrašytos 37 naujos Irano režimo bendrininkų pavardės, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Reaguojant į situaciją Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, Užsienio reikalų taryba pritarė ES civilinės misijos Armėnijoje steigimui, kuria siekiama sumažinti įtampą pasienyje.

„Šios dienos Užsienio reikalų taryba yra žingsnis svarbių sprendimų link ir susitikimo dinamika rodo, kad nepaisant nuomonių įvairovės prie ES stalo visi esame vieningi,“ – apie susitikimą sakė G.Landsbergis.

Diplomatams svarstant tolimesnes sankcijas bei dešimtąjį jų paketą Rusijai G.Landsbergis sako, kad Lietuva siekia suvienodinti sankcijas Baltarusijai ir Rusijai. Jo teigimu, toks suvienodinimas „uždarytų kelius per Baltarusiją prekėms pasiekti Rusiją“. 

Iki šiol ES sankcijų ribojimai numatyti asmenims, kai kurioms įmonėms, bankams, kanalams, technologijoms  ir kitiems objektams. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios priimti devyni sankcijų paketai.

Sprendimai dėl tankų perdavimo Ukrainai bręsta, tik gaila dėl „visiškai nereikalingo vėlavimo“, sako paramą Kyjivui su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pirmadienį aptaręs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.

„Kalba daugiausiai sukosi apie tai, kuo dar galėtume padėti Ukrainai, tikrai bręsta sprendimai dėl tankų ir tikrai manau, kad tie sprendimai netrukus bus priimti. Gaila, kad kitą kartą atsiranda visai nereikalingas vėlavimas ten, kur galėtume padaryti sprendimus“, – G.Nausėda sako Prezidentūros pirmadienio vakarą žurnalistams išplatintame vaizdo komentare.

Lenkijoje viešintis Lietuvos vadovas pabrėžė, kad „Lenkijos pusė labai užsiangažavusi tokią paramą suteikti“.

Pastaruoju metu Berlynas susiduria su spaudimu perduoti „Leopard“ tankų Kyjivui, tačiau kol kas tokio sprendimo nėra priėmęs. Perduoti šių tankų yra apsisprendusi Lenkija, tačiau tam Varšuva laukia Vokietijos leidimo.

Daug vilčių dėta į Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje vykusį susitikimą, tačiau šalims nepavyko sutarti dėl šios sunkiosios karinės technikos siuntimo.

Su Lenkijos vadovu G.Nausėda taip pat sakė derinęs veiksmus, ką dėl Ukrainos narystės perspektyvos būtų galima padaryti iki NATO viršūnių susitikimo liepą Vilniuje.

„Su Lenkijos prezidentu pat kalbėjome, ką visi kartu galėtume padaryti iki NATO viršūnių susitikimo, kad Ukraina gautų aiškesnį signalą dėl savo integracijos į NATO, tai taip pat nepaprastai svarbus elementas, jį mes išgirdome iš paties Ukrainos prezidento lūpų viešėdami Lvove abu su Lenkijos prezidentu A.Duda“, – sakė Lietuvos vadovas.

Pasak jo, numatę veiksmų planą jie abu su A.Duda dėl to „padarys žygių ir aplankys reikalingas sostines“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vokietijos kariuomenė į Lenkiją pradėjo gabenti pirmąsias dvi oro gynybos sistemas „Patriot“, pranešė „Deutsche Welle“.

Sistemos iš Meklenburgo-Pomeranijos žemės Gnojeno miesto bus perdislokuotos netoli Zamostės, maždaug už 60 km nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos ir už 110 km nuo Ukrainos miesto Lvivo.

Pševoduvas

Vokietija pasiūlė šias oro gynybos sistemas po to, kai iš Ukrainos teritorijos atskridusi raketa nukrito Pševoduve, Rytų Lenkijoje, ir žuvo du žmonės. Lenkijos vyriausybė iš pradžių ragino jas perduoti Ukrainai. Tačiau Varšuva galiausiai sutiko su Berlyno pasiūlymu, o atskirą pasiūlymą dėl „Patriot“ Ukrainai pateikė amerikiečiai ir Vokietija.

Amerikiečių aktorius ir režisierius Seanas Pennas kitą mėnesį vyksiančiame Berlyno kino festivalyje pristatys Kyjive nufilmuotą dokumentinį filmą, kuriame pasirodo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį pranešė organizatoriai.

Vasario 16–26 dienomis vyksiančioje 73-iojoje Berlinalėje, kaip dar vadinamas šis renginys, daug dėmesio bus skiriama 11 mėnesių besitęsiančiam karui.

S.Penno filmas „Superpower“, vadinamas „kino projekto, kurį realybė privertė pakeisti į kažką mažiau kontroliuojamo, bet prasmingesnio, kronika“, festivalyje bus ryškiausias iš filmų apie Ukrainą.

Vienas iš festivalio vadovų Carlo Chatrianas žurnalistams sakė, kad juosta buvo nufilmuota „labai sunkiomis aplinkybėmis“.

S.Pennas buvo atvykęs į Kyjivą filmuoti dokumentinio filmo 2022 metų vasario pabaigoje, kai prasidėjo Rusijos invazija.

Dukart „Oskaro“ laureatas buvo nufotografuotas Kyjive vykstančioje vyriausybės spaudos konferencijoje, o Ukrainos prezidento „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše matomas susitikęs su V.Zelenskiu.

62 metų aktorius ir režisierius dokumentinį filmą kompanijai „Vice Studios“ kūrė kartu su kino kūrėju Aaronu Kaufmanu (Aronu Kaufmanu).

„Zuma press“/„Scanpix“/Aktorius ir režisierius S.Pennas ir Ukrainos lyderis V.Zelenskis

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad, Kyjivui prašant sunkesnės ginkluotės, ginklams Ukrainai iš bendro iždo papildomai skirs 500 mln. eurų, pranešė diplomatai.

Pridėjus šį susitarimą, bendra suma, ES skirta Ukrainos kariuomenei aprūpinti, padidės iki 3,6 mlrd. eurų. Ši suma yra atskira nuo ES valstybių narių nacionalinių išlaidų.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per gynybos ministrų susitikimą Briuselyje

Pasak bloko pareigūnų, iš viso Europos valstybės ukrainiečiams skirtai ginkluotei pažadėjo išleisti daugiau kaip 11 mlrd. eurų – mažiau nei pusę to, ką skiria Jungtinės Valstijos.

Naujausia lėšų dalis skiriama Vokietijai patiriant didelį spaudimą dėl jos neryžtingos pozicijos – Berlynas delsia suteikti Ukrainai kovinius tankus.

„Mums reikia drąsių, ryžtingų ir įžūlių veiksmų, kad užtikrintume Ukrainos pergalę 2023 metais“, – po susitikimo su kolegomis iš ES tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Briuselyje vykusiame susitikime iniciatyvos ėmėsi Baltijos šalių ministrai, ragindami Berlyną pritarti „Leopard 2“ tankų siuntimui Kyjivui.

„Norėčiau, kad nereikėtų laukti dar vienos dienos, kol tankai bus pristatyti“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vokietija nurodė, kad gali būti pasirengusi leisti kitoms šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, perduoti savo gamybos tankus.

ES lėšos naudojamos kompensuoti valstybių narių išlaidas už Ukrainai pristatytus ginklus.

Užsienio reikalų ministrai taip pat susitarė skirti 45 mln. eurų praėjusiais metais įsteigtai mokymo misijai, skirtai apmokyti pirmuosius 15 tūkst. Ukrainos karių.