„Financial Times“: Ukrainos kariuomenė pranešė apie „Starlink“ sutrikimus fronte

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo pripažįstama, kad Šiaurines Japonijos teritorijas yra okupavusi Rusija. Tai Ukrainos vadovas pareiškė tradiciniame vakaro vaizdo kreipimesi.

„Šiandien priimtas svarbus sprendimas. Sąžiningas. Teisiškai nepriekaištingas. Istorinis. Ukraina patvirtino, kad gerbia Japonijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, įskaitant jos Šiaurines teritorijas, kurios vis dar yra okupuotos Rusijos“, – sakė jis.

„Yra atitinkamas Ukrainos Aukščiausiosios Rados pareiškimas. Raginame visus pasaulyje priimti panašius sprendimus. Rusija neturi teisės į šias teritorijas. Visi pasaulyje tai puikiai žino. Pagaliau turime imtis veiksmų. Turime išlaisvinti visus kraštus, kuriuos okupantai bando išsaugoti savo valdžioje. Tai vienintelis būdas sugrąžinti visas galias tarptautinei teisei“, – pareiškė V.Zelenskis.

„Šiuo karu prieš Ukrainą ir prieš tarptautinę teisinę tvarką Rusija sukūrė tokias sąlygas, kad dabar tik laiko klausimas, kada viskas, kas kadaise buvo užgrobta ir dabar kontroliuojama Kremliaus, bus realiai išlaisvinta“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, jog Rusija savo pavyzdžiu visiems pasaulio agresoriams parodys, kad grobikiškas teroristinis karas – tai kelias į agresoriaus susilpnėjimą ir neišvengiamą žlugimą.

Šiaurinėmis teritorijomis vadinamos keturios piečiausios Kurilų grandinės salos, kurias Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nuo Japonijos vienašališkai atplėšė Sovietų Sąjunga ir inkorporavo į savo sudėtį.

Čekijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad spalio 31 dieną Kyjive surengs bendrą posėdį su Ukrainos ministrų kabinetu.

Šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija yra išsiuntusi nemenką karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai nuo tada, kai vasario mėnesį į ją įsiveržė Rusija.

„Į Kyjivą vyksiančių ministrų skaičius ir sudėtis priklausys nuo konkrečių temų, kurias abi vyriausybės aptars“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės atstovas spaudai Vaclavas Smolka.

Daugiau informacijos apie susitikimą jis neatskleidė.

Čekijos vyriausybė anksčiau yra surengusi panašius bendrus susitikimus su Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio kolegomis.

10,5 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė nuo vasario mėnesio suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 168 mln. dolerių (172 mln. eurų), o jos ten išsiųstų ginklų vertė šiemet siekia 1,9 mlrd. dolerių (1,95 mlrd. eurų).

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala ketvirtadienį Prahoje vykusiame steigiamajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime buvo susėdęs derybų su savo kolega iš Ukrainos Denysu Šmyhaliu.

Ukrainos kariškiai, esantys fronto linijoje, skundžiasi dėl „Starlink“ terminalų veikimo sutrikimų. Apie tai praneša „Financial Times“.

Pastarąsias savaites dėl kai kurių sutrikimų buvo „katastrofiškai“ prarastas ryšys, sakė aukštas Ukrainos vyriausybės pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su šia problema.

„Starlink“ sutrikimų pastebėta tais atvejais, kai kovotojai veržėsi į okupuotą teritoriją Chersono ir Zaporižios regionuose. Problemų kilo ir palei fronto liniją rytinėje Charkivo srities dalyje bei Donecko ir Luhansko srityse.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./„Starlink“

Dėl ryšio sutrikimų kariai paniškai skambino į „raudonąją liniją“.

Serhijaus Prytulos labdaros fondo koordinatorius Romanas Synicynas teigė, kad problema galėjo kilti dėl to, jog „SpaceX“ bandė užkirsti kelią tam, kad ryšiu neteisėtai nepasinaudotų Rusijos kariai.

Pasak jo, ryšys prapuldavo ką tik deokupuotose teritorijose, kai apie jų išlaisvinimą „dar nebūdavo paskelbta viešai“.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenė ir „SpaceX“ turėtų glaudžiau koordinuoti savo veiksmus.

Šiuo metu Ukrainoje veikia apie 18 tūkst. „Starlink“ stočių. Jos padeda ukrainiečiams visada palaikyti ryšį, o ypatingos svarbos infrastruktūros objektams – veikti sudėtingomis sąlygomis.

Vasario 26 d. Ukrainos skaitmeninės tranformacijos ministerijos vadovas Michaila Fiodorovas kreipėsi į „SpaceX“ savininką Eloną Muską su prašymu atsiųsti „Starlink“ stočių į Ukrainą, kad būtų galima naudotis palydoviniu internetu. E.Muskas jau kitą dieną sutiko pateikti įrangą. Pirmoji abonentinių dėžių siunta į Ukrainą atkeliavo jau vasario 28 d.

Scanpix nuotr. /Elonas Muskas

Rusijos Federacijoje dėl to net imta grasinti Muskui. Visų pirma „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas perspėjo verslininką, kad jis „turės vyriškai atsakyti“ už „Starlink“ stočių perdavimą Ukrainai. E.Muskas, atsakydamas į grasinimus, ironiškai parašė: „Jei mirsiu paslaptingomis aplinkybėmis, buvo malonu jus pažinti.“

JAV prezidentui Joe Bidenui įspėjus apie pasauliui iškilusią branduolinio „Armagedono“ grėsmę, Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos nemato jokių ženklų, kad Rusija rengtųsi artimiausioje ateityje panaudoti branduolinius ginklus.

„Kol kas nematėme jokio pagrindo keisti savo pačių strateginę branduolinę poziciją. Nematome ir požymių, kad Rusija rengtųsi netrukus panaudoti branduolinius ginklus“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Paklausta, ar nerimą sukėlęs J.Bideno įspėjimas, kurį jis išsakė ketvirtadienio vakarą kritikuodamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, buvo susijęs su naujais žvalgybos duomenimis, ji atsakė „ne“.

„Prezidentas kalbėjo apie susirūpinimą dėl V.Putino grasinimų panaudoti branduolinius ginklus“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė.

Paklausta apie J.Bideno teiginį, kad Jungtinės Valstijos mėgina surasti V.Putino „nuovažą“ kare Ukrainoje, kad būtų galima deeskaluoti padėtį, kol Rusijos prezidentas dar nesigriebė masinio naikinimo ginklų, K.Jean-Pierre atsakė, kad JAV pozicija nepasikeitė.

„Už šį karą atsakinga vienintelė šalis, – pareiškė ji. – Ir tai Rusija. Jie pradėjo šį konfliktą ir V.Putinas turi galimybę šiandien jį sustabdyti.“

J.Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui pirmą kartą po Šaltojo karo iškilo branduolinio „Armagedono“ grėsmė ir kad jis stengiasi surasti Rusijos prezidento V.Putino „nuovažą“ kare Ukrainoje.

Rusijos Kalugos srities vadovas Vladislavas Šapša pranešė, kad karinio aerodromo teritorijoje nukrito nepilotuojamas orlaivis, o po to įvyko sprogimas. Iš jo žodžių galima spręsti, kad dronas, kaip manoma, atskrido iš Ukrainos pusės, praneša BBC naujienų tarnyba rusų kalba.

„Šiandien Šaikovkos kariniame aerodrome Kalugos srityje įvyko sprogimas. Nukrito dronas, kuris tikriausiai atskrido iš pasienio pusės“, – savo „Telegram“ kanale parašė Kalugos srities gubernatorius V.Šapša.

Pasak jo, aerodromo infrastruktūra ir technika nenukentėjo, aukų taip pat nebuvo. 

Anksčiau „Telegram“ kanalas „Baza“ pranešė, kad „nežinomas dronas įskrido į karinio dalinio teritoriją Kalugos srityje“. Pasak jo, dronas sprogo virš kilimo ir tūpimo tako.

Ukrainos naujienų portalas Obozrevatel.com skelbia, kad sprogdamas dronas sunaikino du tolimojo nuotolio viršgarsinius raketnešius-bombonešius Tu-22M3, kurie iš Baltarusijos teritorijos raketomis apšaudydavo Ukrainos miestus.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos bombonešiai Tu-22M3

Šaikovkos karinis aerodromas įsikūręs maždaug už 200 km nuo Ukrainos sienos. Nuo jo iki Maskvos – mažiau nei 250 km. Šaikovkoje dislokuotas 52-asis gvardijos skunkiųjų bombonešių aviacijos pulkas.

Birželio pabaigoje Ukrainos kariuomenė teigė, kad smūgį Kremenčuke esančiam prekybos centrui „Amstor“, per kurį žuvo mažiausiai 20 žmonių, sudavė būtent bombonešis Tu-22M3, skridęs iš Šaikovkos aerodromo Kalugos srityje. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad smūgis buvo nukreiptas į šaudmenų sandėlį, kurio sprogimas esą sukėlė gaisrą prekybos centre.

Rusija į Baltarusiją atgabeno Irano bepiločių orlaivių kamikadzių, kuriais gali būti atakuojami vakariniai Ukrainos regionai. Apie tai pranešė Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų regioninė valdyba „Vakarai“.

Šaltinių teigimu, Irano gamybos bepiločiai orlaiviai buvo pristatyti į Lunineco aerodromą. Kalbama apie mažiausiai 20 dronų kamikadzių „Shahed-136“ ir jų valdymo punktus.

Nuo Lunineco iki Rivnės srities sienos – tik 55 kilometrai. Neatmetama galimybė, kad netolimoje ateityje Irano dronai atakuos vakarinius arba centrinius Ukrainos regionus.

Irano bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed-136“ yra labai triukšmingi – jų skleidžiamas garsas panašus į tą, kuris girdimas įjungus grandininio pjūklo ar mopedo variklį. Šie dronai skrenda labai žemai, todėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgoms juos gana sunku numušti.

Nyderlanduose suimtas vienas vyras, įtariamas mikroschemų pardavimu Rusijai, tokiu būdu pažeidžiant Vakarų įvestas sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė pareigūnai.

Mikroschemos, parduotos Rusijos įmonėms ir kitoms įstaigoms, gali būti naudojamos kariniams tikslams, pranešė Nyderlandų finansinių ir fiskalinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FIOD).

55 metų įtariamasis turi dvigubą Nyderlandų ir Rusijos pilietybę, naujienų agentūrai AFP sakė FIOD atstovė spaudai.

Jis buvo suimtas rytinėje Nyderlandų dalyje rugsėjo 27 dieną, gavus pranešimą iš banko.

„Manoma, kad įtariamasis, be kitų nusižengimų, tiekė mikroschemas įmonėms ir kitiems subjektams Rusijoje. Šios mikroschemos taip pat gali būti naudojamos ginklų gamybai, – teigiama FIOD pranešime. – Žinoma, kad Rusijos ginklų pramonė šiuo metu susiduria su ryškiu šių mikroschemų trūkumu.“

Manoma, kad siekdamas išvengti sankcijų įtariamasis bandė apsimesti, jog mikroschemas siuntė į kitas šalis.

Abi jo banko sąskaitos – privati ir naudojama verslo tikslams – bei elektroniniai prietaisai buvo areštuoti, priduriama pranešime.

Tyrime taip pat dalyvavo Europos Sąjungos policijos agentūra Europolas ir Nyderlandų muitinė.

Rugsėjo 30 dieną vyras uždarytas į areštinę.

Nuo vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, Vakarų šalys šiai valstybei taiko plačios apimties sankcijas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusį mėnesį, prieš pradedant taikyti naują sankcijų paketą, pareiškė, kad jomis „siekiama nuskausminti Kremlių atribojant Rusiją nuo pagrindinių technologijų, reikalingų jos kariniam arsenalui“.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad apsigalvojo dėl svarbaus balsavimo, įvykusio ankstesnę dieną, kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba Ženevoje nubalsavo prieš debatų dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos Sindziango regione rengimą.

Ketvirtadienį Vakarų valstybės patyrė didžiulį pralaimėjimą, kai JT aukščiausia teisių apsaugos taryba nesugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad priimtų pirmąją rezoliuciją, nukreiptą prieš Kiniją. 

Balsavimas surengtas po to, kai buvusi JT teisių vadovė Michelle Bachelet rugpjūčio gale paskelbė savo ilgai atidėliotą ataskaitą dėl Sindziango, kurioje kalbama apie galimai įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas Kinijos vakaruose esančiame regione.

Tačiau intensyvus Pekino spaudimas balsuojančiuosius, panašu, paveikė – 47 narių taryba 19 balsų prieš 17 nubalsavo prieš debatus, o 11 šalių susilaikė. 

Diskusijos rengti nenorėjo Bolivija, Kamerūnas, Kinija, Kuba, Eritrėja, Gabonas, Indonezija, Dramblio Kaulo Krantas, Kazachstanas, Mauritanija, Namibija, Nepalas, Pakistanas, Kataras, Senegalas, Sudanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekistanas ir Venesuela.

Susilaikė Argentina, Armėnija, Beninas, Brazilija, Gambija, Indija, Libija, Malavis, Malaizija, Meksika ir Ukraina.

Daugumos šie balsavimo rezultatai nenustebino, kadangi Pekinas iki balsavimo vykdė intensyvią lobistinę kampaniją. 

Tačiau karo draskomos Ukrainos, kuri kovoja prieš Rusijos vykdomą agresiją bei yra smarkiai priklausoma nuo Vakarų paramos, sprendimas susilaikyti buvo netikėtas. 

Regis, ir pati Ukraina pergalvojo šį sprendimą.

Žengdama neįprastą žingsnį, Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko penktadienį paprašė, kad „įrašai atspindėtų mūsų poziciją, jog mes palaikome minėto sprendimo priėmimą“. 

Žmogaus teisių tarybos pirmininkas argentinietis Federico Villegasas teigė, kad „atkreipsime dėmesį į jūsų pareiškimą“, tačiau pabrėžė, kad „atsižvelgiant į balsavimo praktikas ir taisykles,.. jis išliks toks, koks buvo vakar“.

Net jeigu JT atsižvelgtų į naujausią Ukrainos pareiškimą, rezultatai dėl Kinijos rezoliucijos nepasikeistų. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Briuselį didinti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, praėjus dienai po to, kai ES įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į kaimyninę šalį.

„Turime ir toliau judėti šia kryptimi – daryti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, šiam pagrindiniam valstybės agresorės pajamų šaltiniui“, – sakė V.Zelenskis, kreipdamasis į Prahoje vykstančio ES viršūnių susitikimo dalyvius.

Jis padėkojo ES už tai, kad ji priėmė naujas sankcijas Maskvai, kuriomis išplėsti importo ir eksporto apribojimai ir į juodąjį sąrašą įtraukti asmenys dėl Rusijos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.

V.Zelenskis taip pat pakartojo Kyjivo raginimus demilitarizuoti teritoriją aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra Maskvos aneksuotoje teritorijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įsakė perduoti savo vyriausybės nuosavybėn didžiausią Europoje atominę elektrinę.

„Kalbama ne tik apie Rusijos karinę įrangą, bet ir apie visų karių išvedimą iš elektrinės“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad šiuo metu joje yra apie 500 rusų.

Jis teigė, kad tai „labai svarbu branduolinei saugai“ ir tam, kad Ukraina turėtų pakankamai elektros energijos eksportui.

Rusijos okupacinės armijos gynyba Ukrainos pietuose žlunga greičiau, nei prognozavo karo ekspertai. Apie tai radijo NV eteryje pasakojo Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas.

„Su kiekvienu nauju smūgiu priverčiame juos perkelti pajėgas ir priemones, ginklus ar eikvoti degalus – viena ar kita kryptimi, taip išsekindami visą Rusijos okupacinės kariuomenės dešiniojo kranto grupuotę. Kariuomenė visada ruošiasi blogiausiam scenarijui. Iš progreso tempo palei Dniprą matome, kad jų gynyba griūva greičiau nei blogiausios kariuomenės prognozės“, – pabrėžė S.Kuzanas.

Jis pridūrė, kad prieš du mėnesius visi diskutavo apie Rusijos ta kryptimi statomus gelžbetoninius įtvirtinimus, tačiau jie nepadėjo įsigalėti Chersono srityje.

„Dabar dėl savo manevrinės taktikos – veržimosi į priekį mažomis grupėmis, apsupimo ir aplenkimo iš skirtingų pusių, iš flangų – mes verčiame rusus tiesiog bėgti, dažnai net paliekant techniką ir amuniciją“, – sakė ekspertas.